4 skyrius (2part)

Mintyse norėjau sudeginti "Granvitčą",mamą ir galiausia save. Ta prakeikta istorikė su mano mamyte puikiai pašnekės ir nuspręs,kad reikia rimtos bausmės . Taip,kai tėtis leido kažkur eiti,tai mamytė pasistengs ,tai uždrausti.
po valandos praleistos tame cirke ,atvyko tėvai. Mama žaibavo akimis,žinojau čia suvaidins,jog iš manęs to nesitikėjo,o grįžus namo rėks,uždraus viską ir pumpuis kokia aš bloga,kvaila..Tėtis pažvelgė ir pamatė mano nevilties pilnas akis,tikriausi suprato,jog nenoriu matyti mamos,o juolab girdėti jos klyksmo.
-Laba diena,mes Šelės tėvai,-prisistatė nekaltoji mama.
-Laba diena,prašau prieikite ir sėskitės,-pasakė ponia Veiton.
Taigi tėveliai ir istorikė sprendė mano elgesio problemą,juk aš tokia neišauklėta ,tokia akiplėša,o mama apsimeta,jog namie aš būnu visai kitokia. Sėdėjau ,kaip pabučiuota,tylėjau ir galvoje kūriau planą,kaip dingti iš namų,kaip riekės atlaikyti mamos ataką.
Susikūriau planą, Taip šiandien aš atkęsiu tą jos rėkimą,bet vėliau aš pabėgsiu,tikrai.
Susirinkimas baigtas,bausmė -namų areštas,du mėnesiai po pamokų ir dar nepatenkintas istorikės veidelis,. jei mamutė būtų galėjusi tikriausia pasistengtų ,jog sėdėčiau visą parą vien mokykloje.Tėtis pažiūrėjo nekaltu žvilgsniu,lyg teisindamasis ,mama žaibavo pykčiu.