Pamokos greit pasibaigė,vėl kaip greit pasisveikinau ,taip pat greit ir atsisveikinau keistai jaučiuosi grįžau namo,apsimečiau labai laiminga,o viduje slėgė liūdesys ir laukimas. Išties laukiau rytojaus,kai pajėgsiu įsėsti į autobusą ar lėktuvą,dar net nežinau kaip keliausiu,bet aš to laukiu. Būdama šalia savo mėlynakio ir jo draugužės,jaučiuosi ,kaip trečia koja,kuri jam tikrai nepadeda. Slėgė tai,kad rodosi turiu ,tai ko visada prašiau Dievo,bet jeigu rimtai aš neturiu nieko.
-Galima?-pasibeldė į kambarį mama.
-Taip,žinoma.
-Nupirkau tau bilietą,su tėčiu pasitarėme ir nusprendėme,jog tau įdomiau būtų skristi,nei važiuoti.
-Šaunu,aš norėjau skrydžio lėktuvu,-nusišypsojau.
-Viskas gerai?
-Mąstau ar gerus daiktus pasiimu į kelionę ir kiek ten man leisite pabūti?-paklausiau akivaizdžiai pasikeitusios mamos.
-Daiktai geri,jei ko nepasiimsi,manau močiutė Ty nupirks.Kiek ten galėsi pabūti?..Am,kiek tik tau norėsis,žinok,jei tik norėsi grįžti namo ,nors ir tik nuskridus sėsk į lėktuvą ir grįžk.
-Pabūsiu ,aš ten nors truputėli,-nusijuokiau,nes mamos žodžiai tikrai prajuokino.
Mama išėjo,o aš toliau sėdėjau ir žiūrėjau į vaizdą pro langą. Nežinau,kaip man susišvietė,bet paėmiau telefoną ir paskambinau Edgarui:
-Sveikas!
-O,Šele,labas-džiugiai pasisveikino.
-Gal nori šiandien pasikviesti visu ir kur nors nueiti?
-Mielai,kodėl gi ne,-jo balsas mane taip šildė,bet pasigirdo ir Džilės balsas,kuri mano širdį per sekundę sušaldė.
--Džile,einam kur nors su kitais?-paklausė šalia Edgaro,ir išgirdau atsakymą "žinoma".
-Tai,kur ir kada?-sugrįžęs į mano ir jo pokalbį paklausė.
-Po valandos prie "Vivos",tinka?-šaltai paklausiau.
-Ah,-ir pasigirdo nutrūkusio pokalbio pypsėjimai,tikriausia Džilė išjungė.
Paskambinau Mirandai ir pasiūliau prisijungti,ačiū Dievui ji sutiko,vėliau surinkau Alono numerį ir jį taip pat pakviečiau. Netikėtai man į galvą atėjo mintis ,jog galėčiau pasikviesti Džesę,jai būtų į naudą.
Paskambinau ir nudžiuginau ją,nes klube bus ir Alonas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą