Saulutė vėl mane pakėlė ankščiau negu to reikėtų. Dar galėjau pamiegoti visą valandą,bet neužtrauktos užuolaidos,padarė savo. Akys atmerktos,bet protas skraidė kažkur toli. Mąsčiau apie savo gyvenimą. Kaip būtų gerą išdumti į kitą pasaulio kraštą,kad nematyčiau mamos,kad neskaudinčiau kitų.
Jaučiuosi tokia,kuri nuvilia kitus.
Atsidarė kambario durys ,pro jas tyliai įžengė tėtis. Pakvipo jo skaniais kvepalais.
-Šele,ar tu miegi?-tyliai ,glostydamas galvą paklausė.
-Ne,saulės spinduliai pažadino.
-Aš noriu pasikalbėti su tavimi..
-A.Taip,-apsimečiau ,jog suprantu ,bet iš tikrųjų nieko nesupratau.
-Dinas sakė,kad vėl susipykai su mama,ir ji vėl tavęs niekur neišleidžia?-klausiamai pasakė.
-Taip,bet,tėti,ji visada kabinėjasi prie manęs,jai visada kažkas netinka.Ji manęs niekur neišleidžia..-nusivylusi tariau.
-Taip,tai jos charakteris,bet žinai,jog aš aš taip pat tau daug ką galiu leisti,kaip pavyzdžiui dabar. Dabar aš tau leidžiu eiti kur tik nori su draugais.-nusišypsojo tėtis.
-Tėti!-apkabinau jį. -Tu pats geriausias!
Rodės ,kad mano gyvenimas spindėjo.Aš kažkur eisiu su savo draugais,vėl!
Kaip ir kiekvieną rytą susikroviau knygas ir apsirengiau uniformą,susirišau plaukus į kasą.Dinas laukė mašinoje,o aš švytinti nuskubėjau link jos. Tą rytą net mama nesugebėjo sugadinti nuotaikos.
-Dinai,tu pats geriausias brolis!-pasakiau ir stipriai apkabinau.
-Aš?-nesuprasdamas nieko,atsakė į apsikabinimą.
-Tu, pats geriausias,ačiū,kad pasikalbėjai su tėčiu,kad mane išleistų su draugais į miestą.
-Aj čia dėl to,-nusijuokė šis.
Įsijungėme garsiai muziką ir pajudėjome link mano mokyklos.
Aš dainavau kartu su Dinu,vėliau juokėmės iš savo balsų.
-diani,matai ten vaikiną?-rodžiau į Aloną. -Jis labai mėgstą muziką,aš norėčiau ,kad tu su juo susipažintum ir papasakotum apie tą klubą.."Vivos" regis.
Išjungęs variklį Dinas išlipo iųš automobilio ir lydimas manęs nusekė prie Alono.
-Labas,Alonai,pameni vakar sakei norėtum kažkur groti,o aš pažadėjau supažindinti su savo broliu?,-priminiau jam.
-Labas,taip,-jis nesuprato,bet vaidino,jog viską atsimena.
-Taigi,čia mano brolis Dinas,-parodžiau į brolį.
Jie vienas kitam paspaudė rankas ir pradėjo šnekėtis. Dinui kaip ir man patiko Alonas,brolis pasiūlė naujokui ateiti į "Vivos"klubą ir pabandyti pagroti.
Nuskambėjo skambutis.
-Šele,aš lauksiu po pamokų tavęs,-priminė nueinantis brolis.
-Aga,ačiū,-pamojavau ir nuskubėjau.
Kaip ir vakar aš ,Miranda,Džilė ir Alonas praleidome visas pamokas. Džilė pasiteiravo,kas vakar nutiko,kodėl išėjau,aš jai atsakiau,kad tai tiesiog asmeniška ir nebūtina gilintis.
Po paskutinės pamokos ėjau į rūbinę,bet mane sustabdė Edgaras.
-Šele,gal galim dabar pasikalbėt?-pasiteiravo.
-Aš tik paltą pasiimsiu,-drebėdama viduje,šiaip ne taip sutikau.
-Tai prie pagrindinio išėjimo susitiksim,-nusišypsojęs nuėjo.
Nuėjau iki drabužinės,pasiėmiau paltą. Apsivilkau,aš drebėjau ,bijojau,bet buvau laiminga,pamačiusi jį. Juk jam visada pasisekdavo mane pralinksminti,nors net nesistengdavo. Mano rankos drebėjo vidus taip pat.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą