Buvau be galo laiminga,nes dabar tikrai galiu išgyti nuo visko ,pamiršiu Edgarą,piktąją mamą,savo bėdas. Kai grįšiu būsiu kitokia,pažadu sau ,aš pasikeisiu.
Kaip ir praėjusią naktį suleido migdomųjų,kad miegočiau ramiai. Naktis neprailgo,rytą pabudau judinama kažkieno rankos.
Atsisukau ir pažvelgiau kas čia,maniau sesutė,bet tai buvo Edgaras. Jis atėjo prieš pamokas aplankyti ir pasiteirauti kaip aš jaučiuosi.
-Atleisk,kad pažadinau,bet labai norėjau tave pamatyti ir pasiteirauti kaip tu.-suglumęs žvelgė į mane.
-Nieko ,ačiū,kad atėjai,aš manau buvo dienų,kai jaučiuosi kur kas geriau.
-Tu tikrai nepakeičiama,-nusivaipė.
-Tikrai?-pabrėžiau.
-Taip,-vėl nusivaipė ,norėjau paklausti,kodėl tada pakeitė mane į Džilę.
-Turiu žinią,-dabar jau aš suglumusi kalbėjau.
-Ooo..
-Jeigu planai bus mano naudai,aš turėčiau po ligoninės išvykti pas senelę ir praleisti pas ją bent mėnesį.
-Ei,tai nieko gero,-liūdnu balsu pasakė.
-Man tai bus idialiausios atostogos nuo daug čia esančių dalykų,kurie čia ir atvedė,-parodžiau pirštu į palatą.
-Dar pasakyk,kad aš esu vienas iš tų dalykų?-nusivaipė.
-Jeigu nori žinoti iš tikrųjų,tai taip.-rimtai atsakiau,o jo žvilgsnis sustingo.
-Kaip,ką aš padariau?-sutrikęs paklausė.
-Nežinau kaip ,tau,paaiškinti. Am..Kol Džilės nebuvo ,mes kartu leisdavome daug laiko,būdavome kartu,visada jausdavau,jog esi šalia,bet vos jai atsiradus pradėjau pasigesti,tavo skambučių,buvimo greta,ir artumo tarp mūsų.
-Ką tuo nori pasakyti?-klausiamai nužvelgė mane.
-Tą,kad jeigu teisingai save suprantu,tu man patinki,-išpyškinau tiesą,taip kad nespėjau net pati suprasti iš kur atsirado drąsos.
-Aš ką?-dar daugiau apstulbo.
-Taip,-mačiau,kaip jo akyse sužibo maža liepsnelė.
-Čia tai žinia.
-Bet kadangi yra Džilė,aš nenoriu kištis į jūsų santykius,taigi išvažiuoju,pailsėti nuo visko,-nuraudusi sakiau tiesą.
-Šele,bet..-nespėjo pabaigti,į palatą įėjo Džesė ir pokalbis nutrūko šia tema.-Atleisk,aš jau turiu eiti ,ateisiu po pamokų,-nustebęs ,bet labai laimingas jis išėjo.
Džesė baiminosi dėl manęs,nors jai buvo ne ką geriua,nei man. Ji ilgiau gulėjo ligoninėje ,nei aš ir buvo jau įpratusi prie sesučių ir savęs,ji jau valdė savo emocijas. Rodėsi ji čia tik dėl savęs arba šiaip sau,nes jai čia būti nebuvo elementarios priežasties.
-Kodėl Edgaras vienas?-šiek tiek nusiminusi paklausė.
-kiti tikriausia mokykloje,mums su juo reikėjo pasikalbėti.-ironiškai atsakiau.
-Apie ką kalbėjot,kad Edgaras išėjo keistokos mimikos,bet lyg ir laimingas?-nejaugi ir ji mate?
-O kokia mano mimika tada
-Tokia lyg pagaliau jam pasakei tą ką norėjai..Tu laiminga?-labai nedrąsiai klausinėjo Džesė,bet ji mokėjo puikiai suprasti mimikos kalbą.
-Tu ekstasensė?-nusijuokiau.-Taip aš Edgarui pasakiau,tai ką jis senai norėjo išgirsti,bet aš negalėjau to pasakyti,nebuvau tikra dėl visko,o dabar pasakiau,bet manau suklydau. Bijau,jog galiu daug ką sugadinti.-susirūpinusiai atsakiau.
-Ką jam pasakei?-nepatikliai paklausė.
-Prisipažinau,kad..kad jis man patinka. Dabar bijau,jog tai nesujautų jo ir Džilės santykių.-suaimanavau.
-Aš taip ir galvojau,kad jis tau patinka,kai tik jis atėjo ar tu jį pamatei pradėjai drebėti ir apalpai.-sukrizeno.-Jei iš tikrųjų man regis Džilė ,pastebėjo tai.
-Jei ir pastebėjo,tai nesvarbu,nes jeigu mama man leis,o manu tikrai leis,aš vos išėjus iš ligoninės važiuosiu pas močiutę.
-Keistai čia viskas..-kiek nuliūdusi atsakė.
-Čia jau pabaiga visko,kas buvo ankščiau..-nusijuokiau.
-Tikiu,o kas yra Alonas?-pakeitė pokalbio temą.
-Jis yra naujokas nesenai atvyko į mūsų miestą ir mokosi mano mokykloje.Jo sesuo Džilė.
-Man jei visai nepanašūs,-paprieštaravo Džesė.
-Kažkuo panašūs,tai pat Alonas pirmas sureagavo į mano pirmąjį nervinį nualpimą,-prisiminus nukrato šiurpas.
-O ,miela,bet jis tokios meniškos sielos žmogus atrodo,ar ne?-smalsiai klausinėjo toliau.
-Manau,taip jis labai mėgsta muziką,jai daug atiduoda.
-Kaip nerealu!-suspigo Džesė.
-O kam tau tiek daug apie jį žinoti?-Džesė nuraudo,o akys suspindėjo.
Taip ir praleidau laiką iki pietų,Džesė daug klausinėjo apie Aloną.Aš jai pasakojau mtai ką pati žinojau.Mačiau ,kad jos akyse sužibo liepsnelė,ji norėtų dar kartelę pamatyti Aloną. Džesei jis patiko.
Visą laiką kol kalbėjomės apie jį ,ji juokėsi,šypsojosi,rodėsi jos pasaulis atgijo! Aš kalbėdama su ja,buvau net pamiršusi savo problemas,prisiminiau tik jai išėjusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą