Rytas,taip tingėjau keltis,bet mama įsiveržė į kambarį ir pradėjo rėkti,kad laikas keltis,kad pavėluosiu.Atsistojau,nuėjau prie durų,pradėjau rėkti ir rankos mostu parodžiau ,kad dingtų iš čia.
Išėjo.
Nuėjau į virtuvę susirasti kažko užkąsti ,bet mamytė,tik rodė pirštu "valgysi košę ir viskas". Atsisakiau ir eilinį kartą supratau-nekenčiu jos.Nubėgau prie Dino automobilio ir pasakiau,kad važiuotų be manęs,aš noriu pasivaikščioti.
Ėjau link mokyklos. Išsitraukiau mobilųjį telefoną ,surinkau Edgaro numerį:
-Labas,-pasisveikinau.
-O,sveika,-nustebęs pasisveikino.
-Gal dar esi kur nors netoli mano namų,ir norėtum eiti kartu?,-pasiteiravau.
-Kaip tik esu prie tavo namų ,po kelių sekundžių būsiu prie tavęs.-pasakė ir padėjo ragelį.
Po minutės jau žingsniavome kartu,su plačia šypsena atskubėjęs Edgaras,dar kartą pasisveikino.Buvau burbuliuojanti mergaitė,šalia gražaus vaikino.
-Kaip aš jos nekenčiu,-burbėjau apie mamą.
-Šele,nesinervink,juk šalia tavęs pilna draugų,-kumštelėjo į šoną.
-Ech..-nusivaipiau.-Tu tikriausia,net košmarą paverstum pasaka,-nusijuokiau.
-Aš talentas,-nusivaipė Edgaras,kartu pratrūkome kvatotis.
Mokykla nebuvo toli,bet man kelias atrodė ilgas ,taip pat nuostabiai nueitas,su vėl veide esama šypsena.
Prie įėjimo jau buvo Miranda,šalia stovėjo Džilė ir jos brolis ALonas. Visi šnekučiavosi apie kažką. Ėjome link istorijos kabineto,Edgaras nusuko prie savo klasės draugų atsisveikinęs išraiškinga išraiška.
Istorija.Keista pamoka,kaip ir mokytoja. Visada kabinėjasi dėl visko,tai plaukai negražiai surišti,tai kodėl ne su uniforma,arba kaip tavo kojos sudėtos.
Šiandien pasakoja apie karus,klausinėjo kas ką žino.
-Na,naujoke,ką tu žinai?-kreipėsi į Džilę.
-Aš,aš nelabai ką žinau,-pasimetusi atsakė.
-Kaip nežinai?-pradėjo putotis.
-Mokytoja,nesikabinėkit prie jos,leiskit jai apsiprasti prie naujos mokyklos,-įsiterpiau.
-O tavęs kas klausė,ko?-atšovė istorikė.
-Nesikabinėkit prie jos,ji jums netrukdo vesti pamokos. Ir tikriausia neradot prie ko prisikabinti,tai Džilė puikiai tam tiko?-atšoviau negalvodama apie žodžių pasekmes,visų akys sužiuro į mane.
-Šele,tu supranti,su kuo kalbi?-pasiteiravo isterikė.
-Su priekabe istorika,-nusivaipiau.
-Uuu,-suūbė klasė.
-Žinai,kur durys?-paklausė mokytoja.
-Ne ,žemėlapio reiktų.
-Imk baltą lapą popieriaus ir rašyk pasiaiškinimą,o tada pati jį nuneši pas direktorę,ir tegul aiškinasi su tavimi,kokias teisias tu turėtum turėti.
-O išsigandau.Lapo neturiu,žemėlapio iki durų irgi ,reiškias direktorė gali pati ateiti.-nusijuokiau.
Džilė spoksojo į mane apšalusiu veidu,nejaučiau ribų sustoti.
Istorikė atnešė baltą lapą ir liepė rašyti pasiaiškinimą,dėl elgesio.Aš net neketinau to daryti,bet ji prisikabino ,jog netęs pamokos,jei neparašysiu. Tiek to parašiau,man tai mažiausia rūpėjo. Pasiaiškinimas parašytas,tipenu link direktorės kabineto,tegul būna prakeikta istorikė. Pasibeldžiau į duris:
-Prašau užeiti,-atsiliepė direktorė.
-Laba diena.
-Taip,klausau,kas atsitiko?-vėl paklausė.
-Atnešiau pasiaiškinimą,-šaltai atsakiau.
Padaviau jai į rankas ,ji skaitė ,tada pažvelgė į mane.
-Istorikė..
-Taip,tai ji ,ji pati pradėjo kabinėtis prie naujokės,-gyniausi.
-Ji tai tikrai mėgsta,bet gal įmanoma su ja sutarti?-pasiteiravo.
-Ji nepakenčiama,-numykiau ir tada įsiveržė istorikė.
-Aš noriu,kad ją nubaustumėte!-įsakiu tonu paliepė direktoriai.
-Ar galima susitarti kažkaip?-atsakomai į jos paliepimą atsiliepė direktorė.
-Ne,kvieskite tėvus!-aš stebėjau jos veiksmus ir stebėjausi kokia ji kvaila gali dar būti.
-Gerai,mokytoja,iškviesime Šelės tėvus,-nemaloniai pažvelgė į mane,nes mane,jog užteks tik pokalbio.
-Tai gal dar senelius pakvieskite ,kad jums apie ką pakalbėti būtų?-kabinėjausi aš.
-Matot,matot ,-vaidino širdies smūgį.
-Šelel,ramiai ,nereikia taip reaguoti,-ramino direktorė Veiton.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą