10skyrius (2part)

-Kad ir kaip keistai būtų,taip.-numykiau.
Mama atnešė obuolių sulčių ir sausainių,prisėdome svetainėje ant sofos. Pokalbio pradėti nedrįsau ,nežinojau net ką pasakyti,nes paskutinis mūsų kalbėjimas baigėsi mano ašaromis ir jos nugalėjimu.
-Tau,turbūt labai keista,kodėl aš pasikeičiau?-nejaukią tylą nutraukė mamos virpantis balsas.
-Taip,juk niekada nevertinai manęs,-jausdavai pyktį už jos norą mane sužlugdyti tariau.
-Atleisk,saulute,-jį pirmą kartą mane šiltai ir be reikalo apkabino.-Aš buvau tokia akla,darbas,Dinas,tėtis,darbas.Aš tau visai neskirdavau laiko,-jos akyse pasirodė nuoširdi ašara.-Visada bausdavau tave,nes nenorėdavau tikėti,kad Dinas gali taip legtis,visada norėdavau tikėti,kad jsi šventas,bet taip nebūna!-jos balsas virpėjo,ji galiausia pripažino savo klaidas.
-Man užtektų jei manęs taip nežemintum ir elgtumeisi lygiai taip pat kaip su Dinu.
-Aš stengiuosi,aš noriu,kad tu gyventum prasmingai,ir be pykčio man,-lyg bandydama mane suprasti ir pajausti mano išgyvenimus paėmė už rankos ir suspaudė.
Aš norėjau kartu su ja verkti,bet negalėjau taip lengvai suskysti ir parodyti koki iš tikrųjų esu pažeidžiama.
-Mama,bet kas tave paskatino pasikeisti?-nesuprasdama jos paklausiau ir suspaudžiau jos ranką.
-Tas ,kad ,kai tu atsidūrei ligoninėje man taip suspaudė širdį,pasijutau lyg ,kas norėtų atimtį dalį manęs.Norėjau būti šalia tavęs,bet tu pradėjai šaukti ir tave ištiko dar vienas stresinis šokas.Aš bijojau užeiti dar kartą pagaliau supratau,kad tu nekenti manęs,už mano elgesį su tavimi,tu bijojai manęs,-ji kalbėjo atvirai ir nuoširdžiai.-Aš noriu būti tau draugė,o ne prieše.Aš viską pasistengsiu pakeisti,eisiu pas psichologus,gydysiuosi,bet nenoriu tavęs prarasti,-aš jos dar nemačiau tokios palūžusios ir skystos.
-Man užtektų ,jei galėčiau vykti pas močiutę Ty,-kiek šaltokai pasakiau.
-Šele,aš pasikeisiu prašau,-maldaujamai tarė mama.
-Aš noriu bent trumpai atsipūsti nuo veiksmo esančio čia.Aš noriu bent mėnesiui nuvykti pas močiutę,ten apgalvoti viską ir grįžti.Aš vertinu tavo pasiryžimą,pasikeisti ir po galais ,mama,juk aš tave  vis tiek myliu,kad ir kaip be būtų,-šiltai apkabinau ją ir pati pravirkau.
Dabar mano viduje dėjosi uraganas,aš jaučiuosi tokia keist,rodosi turėčiau džiaugtis ir plyšauti iš laimės,bet gal dėl meilės reikalų nesijaučiu tokia jau laiminga. Mama mane tikrai nustebino savo noru pasikeisti,dėl tokių pareiškimų ji man suteikė vilčių ir šiokį tokį norą likti čia,savo nuomose,savo mieste.Dabar man reikia susitikti su Edgaru ,išgyventi jausmus ,kurie kirba viduje.
Skambutis į duris.
-Aš atidarysiu!-sušukau,atšokdama nuo mamos glėbio.
-Gerai,-ji paėmusi daiktus nuo svetainės stalo nuėjo į virtuvę.
-Sveika,-jaudindamasis pasisveikino Edgaras.
-Labas,-labai laimingu balsu atsakiau ,o viduje pakilo drugeliai.
-Gal galim pasivaikščioti?-paklausė.
-Mami,aš einu su Edgaru pasivaikščioti!-sušukau užtrenkdama namo duris.
-Gera nuotaika?-nepatikliai žiūrėdamas į mane paklausė.
-Tikriausia pirmą kartą,taip nuoširdžiai pasikalbėjau su mama,regis aš jai vis dėl to rūpiu,-pašmaikštavau.
-Tu jai visada rūpėjai,tik regis ji nemokėjo parodyti arba nematė tam tikslo,-nusišypsojom.
-Einam link to suoliuko parko gale?-pasiūliau.
-Bet kur ,nors į pasaulio kraštą,-nusijuokė tobula šypsena.