Namo grįžau ,kaip pabučiuota,juk tokia ir buvau. Buvau tokia laiminga,degiau ugnimi ir jaučiausi spinduliuojanti šiluma.Svetainėje girdėjau juoką,namai buvo pilni šilumos,visi šeimos nariai ten sėdėjo ir juokavo .Aš įdribau į svetainę,visų akys pažvelgė į man.
-Sveika,-beveik choru pasakė.
-Sveiki,-svajingai ir nesuprasdama kas vyksta atsakiau.-Kas čia vyksta?
-Džiaugiamės šeima,-nusijuokė Dinas.
Vakaras tikrai buvo šaunus,mama iškepė visokių sausainių,pyragėlių,pakvietė keletą giminių. Visą laiką skambėjo juokas ir meilūs žodžiai,vis kas nors pasakojo kažką įdomaus. Man taip keistą,jog mūsų manuose tiek daug gerų emocijų,tiek daug žmonių,šypsenų ir geros nuotaikos. Mama visą laiką šypsojosi,buvo pakyli,tikriausia gyvenime tokios jos nemačiau.
Svečiai išsiskirstė ir liko,tik namų viesulas,muzikos skambesys.Visi vėl susėdome ant svetainės sofų,lyg atsipūsdami nuo labai varginančios šventės.
-Amm.Kada galėčiau važiuoti pas močiutę Ty?-pertraukiau tylą.
-Kada tik nori,-pasakė tėtis ir pažvelgė į mamos ,bei Dino akis ir reakciją.
-Aš norėčiau poryt išvykti ir po mėnesio grįžti..
-Manau super,-įsiterpė Dinas.
-Mami,o kaip tu?-pažvelgiau į ją klausiamai.
-Jei tik nori,-šiek tiek nusimindama atsakė,bet leido.
-Tada einu krautis daiktų,-nubėgau į kambarį spygaudama iš laimės,kad galėsiu atsigauti.
Buvau pilna džiaugsmo ,net nežinojau ,kad galiu šitaip džiūgauti. Gal būt man padėjo nusiteikimas,jog,kai grįšiu gyvensiu,taip ,kaip svajojau. Pagaliau mano mėlynakis nori būti šalia,nors ir reikia trupučio laiko.Tai visai nesvarbu,aš negalvoju ,kaip gali būti,aš žinau kaip bus.
Susiradau gan didelį lagaminą.Spintą verčiau aukštyn kojomis,ieškojau drabužių kurių man ,prireiktų pas močiutę Ty. Norėjau atrodyti stilinga,bet taip pat neapsirikti susidėjus rūbus vasaros sezonui. Ilgai galvojau ką vertėtų pasiimti,susidėjau į lagaminą keletą nelabai šiltų megztinių,maikučių,šiltų kojinių,susiradau rūbus tinkančius rudens viduriui ir žiemos pradžiai.Taip pat suradau šeimos nuotrauką,įdėjau į lagamino kišenėlę,daiktų manau netrūks,o jei ko pritrūks nusipirksiu.
"Tuk tuk"-pasibeldė į duris.
-Taip užeikit,-nepakeldama akių nuo lagamino pasakiau.
-Šele,matau jau susikrovei visus daiktus?-kiek žemas Dino balsas skambėjo tyloje.
-Dar keli liko,bet manau laiko dar yra ,tad ryt susidėsiu juos.
-Matyti,esi labai pasiryžusi išvykti,-rūpindamasis uždavė lyg ir retorinį klausimą.
-Aš trumpai atitrūksiu nuo visko,apgalvosiu viską,tada su gera nuotaika sugrįšiu čia ir gyvensiu..Ar tai ne puikus planas?-juokdamasi pasakiau.
-Taip,tau,vertėtų atsipūsti nuo visko,bet ar pagalvojau,kaip tavo brolis Dinas pasiilgs taves?
-Nors kartą pasiilsėk tu nuo manęs,-šmaikščiai atsakiau.
-Gera idėja.
Dinas toks puikus brolis,jis moka visada pradžiuginti ir šiaip jis toks nuostabus. Tikrai kaip mama galėtų jo nemylėti,juk jis toks nuostabus,toks šaunus. Dabar mama pasikeitė gal leis Dinui mokytis Mirelendo menų mokykloje. Jis tikrai to verta,o jo talentą būtina puoselėti.
Ši diena buvo tokia puiki,mano gyvenimas rado savo kelią,savo laimę.
Vakarui įsijungiau ramios muzikos,atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į lubas,norėjau matyti naktį,joje žvaigždes ir didelį mėnulį. Deja labai tingėjau keltis iš savo minkštos lovos ir eiti link krėslo,prie lango.
Mąsčiau apie rytojų,apie dar kitas dienas ir artėjantį mėnesį kitur..būsiu gal būt balta varna,bet manau,ten atsipalaiduosiu ir grįšiu į savo miestą visa laiminga.
Miegas prieš mane su visais ginklais susimokė ir privertė užmerkti akute. Miegojau labai ramiai ir be jokių blaškymųsi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą