Grįžau namo,namie buvo tik Dinas. Garaže skambėjo muzika ir vėl jis grojo mėgstama muziką.
Nuėjau į garažą,pasiklausyti ir atsipūsti nuo šios keistos dienos.
-Sveika,kaip sekėsi?-dainuodamas paklausė Dinas.
-Labas,am..labai keistai,-roko stiliumi išrėkiau,abu nusijuokėme.
-Kodėl?-opera atsakė.
-Edgaras ir dar į klasę atėjo naujokai ,Alonas ir Džilė. Jie šiaip labai šaunūs,manau susidraugausiu.
-Šauni tavo diena,tik kas dėl Edgaro?-susidomėjo Dinas.
-Tiek to,-kaip tik tuo metu grįžo mama.
Mama,kaip ir kiekvieną dieną grįžo iš buhalterijos skyriaus konditerijoje. Kaip ir kiekvieną dieną ji vaidino labai pavargusią ir buvo pikta. Man taip nepatinka.jog ji sugadina ,tai kas būna geriausia, Aš taip norėčiau,kad ji dingtų,bet ištikrųjų išnyktų..ji viską gadina..
-Dinai,kaip tau sekasi?-paklausė mama jo.
-Ačiū gerai.
Mama manęs nemėgo ir tai buvo galima ,net aklam pastebėti, ji taip pat norėjo,kad aš dingčiau ,nes aš jai trugdžiau gyventi. Kaip ir ji man. Dėl visko bausdavo mane,dėl menkiausių dalykų,likdavau kalta..Dažnai Dinas prisiimdavo kaltę sau,tada mama pabardavo jį ir sakydavo daugiau taip nesielk, jokių nuobaudų neskirdavo. Mano nuožiūra ,tai buvo neteisinga,bet aš jau pripratau,todėl nesigilinau per daug . Dinas suprasdavo man ,nes taip pat matė,kokie santykiai tarp manęs ir mamos.
_Šele,pirmyn į savo kambarį tvarkytis,ten galvą galima nusisukti,-įsakiu tonu paliepė.
-Bet mes su Dinu kalbam,-nesuprasdama ko šįkart jį kabinėjasi išlemenau.
-Eik ir tvarkykis,-liepė.
Užbėgau laiptais į savo kambarį ir norėjau viską sudaužyti. AŠ JOS NEKENČIU! Kai dar buvau garaže ,Dinas lūpom sumikčiojo "Eik ,nesipriešink aš ateisiu". Aš savo kambaryje jaučiausi ,kaip kalėjime,net savo namuose- negalėjau jaustis saugi.
Dinas nemelavo atėjo ir rado mane verkiančią. Atsisėdo ant lovos krašto ir paprašė,kad atsisėsčiau ,sakė nori pasikalbėti. Jis bandė man pasakyti,kad nepergyvenčiau dėl mamos kaprizų,juk ji visada tokia pati,jis pabandys pasikalbėti su ja ir su tėčiu,kad ne kur nors išleistų pasilinksminti tu draugais.
Visą valandą tvarkiausi suverstą kambarį. Susitvarkytas jis žymiai gražesnis ir mielesnis man. Įsijungiau muzikos ir rašiau bereikšmius žodžius į sąsiuvinį. ilgai mąsčiau apie Edgarą,prisiminiau ,kaip susipažinome ir kaip nuostabiai leidome laiką.
Edgarą sutikau pirmą kartą ,kai buvau antrokė,jis buvo mano senosios mokyklos bendraklasis. sutarėme gerai,mūsų mamos mus užrašė į bendrą po pamokinę veiklą,tad vaikystėje daug laiko leidome kartu. O dabar aš jo stengiuosi vengti,aš taip bijau,kad jis gali kentėti,dėl mano šaltumo. Aš taip norėčiau,kad būtume tiesiog geri draugai ,kad leistume laiką kartu ir galėčiau pasitikėti juo. Dabar taip kvailai jaučiuosi būdama greta jo ir žinodama tiesą. Ir taip kvailai elgiuosi apsijuokiu prieš visus aplinkinius,kurie nieko nežino kas vyksta.
Suskambo telefonas.
-Sveika,atleisk dėl šiandienos įvykio,-pasigirdo Edgaro balsas.
-Sveikas..aš turėčiau atsiprašyti,o ne tu.
-Gal galim ryt per kokią pertrauką susitikti?-pasiteiravo.
-O kas yra?Aš noriu viską apsvarstyti ir nuspręsti kaip elgtis toliau,-nusivylusi savimi pasakiau.
-Ei ,neliūdėk,juk viskas gerai. O ar tuo sakiniu viską apgalvoti ir nuspręsti kaip elgsiesi toliau,galiu tikėtis vilčių?-pajutau jo džiaugsmą ,dėl mano žodžių,tik nežinau r jei atneš daug laimės.
-Aš jau nebežinau nieko,gal būt..
-o,pupa,-nusijuokė į telefono ragelį. -Ačiū,kad praskaidrini nuotaika,tu kaip saulė.
Dar ilgokai šnekėjomės apie viską,aptarinėjome naujokus,mokytojus,pamiršome kas įvyko per pietus. Jis toks šaunus draugas,bet aš nežinau ar galėtų būti mano vaikinu,tai apgalvoti per daug sudėtinga-dabar.
Kai baigėme pokalbį jau buvo vėlu,todėl apsirengiau pižamą ir įšokau į lovą. Greit užsnūdau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą