Grįžau namo,nuotaikos nebuvo,nors Edgaro talentas pagerinti nuotaiką ,šiek tiek padėjo.Namie nebuvo nieko,nežinau kur visi dingo,bet man ir nerūpėjo. Namai tušti.. ankščiau būčiau skambinusi Dinui ir paklaususi kur jie ,bet dabar tik ir norėjau būti viena. Ramybės. Tikriausia jau antra diena,kaip į burną nepaėmiau nė kąsnio,nes nebuvo apetito.
Dabar taip pat nenorėjau valgyti,tik atsigėriau apelsinų sulčių.Numečiau kuprinę prie laiptų ,paltą pasikabinau ant pakabos ir nušlubavau link Dino kambario.
Dinas mokėjo pasirinkti interjerą. Sienos buvo mėlynos ir apkabinėtos plakatais,didelė spinta,kompiuterio stalas,būgnai -bent dalis jų,naujasis komplektas buvo garaže ,kampe stūksojo gitara-apklijuota lipdukais. Pati pirmoji brolio gitara. Palangė buvo apdėliota mūsų nuotraukomis,žinojau,kad jam ši vieta (kambarys)buvo itin svarbus ,iki tol kol jis čia gyvena.
Pažvelgiau dar kartą į tas nuotraukas,nusišypsojau pati sau. Pažvelgiau ir išėjau uždariusi duris į Dino muzikos tvirtovę.Ten visada būdavo gera atmosfera, norint atsipalaiduoti pravartu užsukti. Mano ir Dino kambariai labo skyrėsi,aš beveik niekada negalėjau jo papuošti kaip man atrodė gražu,o Dinui visada būdavo nuolaidžiaujama ir jis galėjo daryti ,bet ką.
Atsidūriau savo keistame kambaryje ,kuriame jaučiausi sava. Tikriausia tik čia jaučiausi tokia tvirta ir galinti būti savimi,čia buvau užtikrinta. Tyla. Aš sėdžiu ant krėslo ir paišau beprasmius piešinius,jie neturi reikšmės,kaip ir mano gyvenimas. Po kiek laiko įsijungiau "jazz'o" muzikos ,kuri sako,jog ramina. Pro kambaryje esantį langą stebėjau judančius debesis,jie plaukė vienas po kito,vienas didelis,kitas mažas,vienas baltas,kitas blyškus. Visi tokie skirtingi.
Praėjo kelios valandos ,kai klausiausi "jazz'o" ir stebėjau debesis. Galvoje nebuvo minčių,tik akys dirbo,žvalgėsi į žydrą dangų.
"tuk tuk" pasibeldė į duris.
-Galima?-pasiteiravo brolis.
-Taip,-neapgalvotai atsakiau.
-Kaip tavo nuotaika?
-Nemanau,kad puiki,bet taip pat negalvoju,jog esu dugne,-numykiau.
-Šele,ar galiu,tau ,padėti?-vėl paklausė.
-Gali,bet nepadėsi,-lyg roboto balsu pasakiau.
-O ,gal pabandyk man pasakyti?-susidomėjo Dinas.
-Aš noriu kartu su tavimi važiuoti į "Medisoną",-išdėsčiau planus.
-Bet ,juk,tu,žinau,kad tai nelabai įmanoma,-su nusivylimu pasakė.
-Taip,bet aš galiu turėti vilčių?
-Yra,bet jų labai mažai. Aš noriu,jog čia .tau,gyventi būtų gera ir ramu.
-su mama,taip nebus,tu,juk pats girdėjai ką ji pasakė vakar,-nusisukau nuo jo.
-Čia tik pyktis pasireiškė,nesureikšmink to labai,-aš vėl susigraudinau.
-Dinai, pats juk matai,jog ji net nesiruošia pakeisti savo būdo,ji tik nori mane uždaryti kambaryje,kad nei kiti ,nei ji pati manęs nematytų.
-Šele..-jis nutilo,nes aš sakiau tiesiog tiesą.
-Neakyk nieko,bet ir neprašyk ,kad suprasčiau ją.
-Gerai,nesakysiu nieko,tu,juk žinau,jog man labai rūpi ir aš visada labai pergyvenu dėl tavęs.
-Taip,žinau,-apkabinau jį ir dar kartą norėjau pasakyti pasauliui.kad turiu geriausią brolį.
-Kaip Alonas?-pasiteiravo Dinas.
-Manau neblogai,šiandien mažai bendravau,jis visada kažką labai įtemtai mąsto,-nusišypsojau.
-Štai pagaliau,nusišypsojai!Man pasirodė ,kad gal galėčiau jį priimti į grupę,tik reikia sužinoti ,kuo groja ir kaip,-nudžiugęs pasakė brolis.
-Man atrodo ,kad gitara groja ir kiek jo sesė sakė visai neblogai.
Nukrypome nuo šeimos problemų,priėjome prie linksmesnių temų;apie mokyklą,draugus,muziką.
Dinas įjungė kažkokios grupės kasetę ir pradėjo šokti,kratėsi,mojavo rankomis-atrodė juokingai. Tada paėmė mano ranką ir tempė šokti su juo,arba atsipalaiduoti. Iš pradžių nesutikau,bet vėliau pajutau gerą emociją ir atsipalaidavusi pradėjau šokti.Atrodėme kvailai,bet mums buvo linksma.
Taip šokome iki negrįžo mama ,ji man vėl liepė eiti daryti namų darbus ir gal net vėliau sutvarkyti ,jos nuomonę netvarkingus namus. Pamačius ją,mano nuotaika,labai greit sugrįžo į senąją ,į slogią.
Mama Dinui liepė eiti sutvarkyti garažo,nes po vakarykštės jo grupės repeticijos,liko daug šiukšlių.
Namų darbai padaryti,aš laisva.
Suskambo telefonas:
-Klausau,-pareiškiau.
-Labas,-Edgaro balsas kaip niekada buvo laimingas.
-Sveikas, Ko toks laimingas?-nustebusi paklausiau.
-Am..nežinau ,kaip tau pasakyti,-nusijuokė į ragelį.
-Sakyk paprastai,-atsakiau juoku.
-Nenoriu įžeisti tavęs,bet šiandien buvau susitikęs su viena mergina ir ji man patinka,-suprunkštė.-Aš tikrai nenoriu,jog pyktum,kad taip greit tave pamiršau,bet tu neatsakai į mano lūkesčius,tad aš nusprendžiau pabandyti su kita.
-A,o,a. Aš be žodžių,džiugu,kad dabar galėsiu šalai tavęs jaustis gerai. Aš džiaug..-užstrigo balsas,keistai pasijutau,per kūną perėjo karštis.
-Pasirodo,dar ir pliusų gavau,-nusijuokė.
-Taip.Gerai atleisk aš turiu eiti,-su keistu jausmu padėjau ragelį,jaučiau baimę.
-Iki,rytojaus,-atsisveikino Edgaras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą