12skyrius (1part)

Jaučiuosi be galo gerai pailsėjusi. Buvo labai keista nuotaika,norėjau pamatyti,bet ką,norėjau paimti ir apkabinti ,bet kurį žmogų.
Pašokau iš lovos,lyg nutrenkta žaibo,nubėgau prie spintos galvodama ,kaip galėčiau šiandien pasipuošti. Stovėjau ir žiūrėjau į begales drabužių, o galvoje sukosi mintis "nėra ką apsirengti,nėra..",pati nusikvatojau . Įsijungiau trankios muzikos ir pradėjau šokti,manau šiandien galiu atrodyti visai kitaip,nei visada.
Spintoje radau,beveik nenešiotą džinsinį švarkelį,sijonuką,ir juodas timpes,dar ir sprotinius batelius tarp suverstos spintos turinio atradau.Šaunu.Ankščiau niekada nenešiodavau sijonų,jeigu eidavau kažkur viešumą.Drįsdavau tik po namus taip būti apsirengusi.
Susipyniau ilgus plaukus į pinutę,pati sau atrodžiau visai kitokia Šėlė,nei visados.
Virtuvėje buvo šurmulys,tėtis kaip keista dar nebuvo išvykęs į darbą,mama barškėjo prie puodų,Dinas gėrė arbatą ir užkandžiavo sausainiais.
-Labas rytas!-įeidama pasisveikinau.
-Sveika,-atsakė mama,-Gražiai atrodai.
-Aha,keista matyti tave su sijonu,juk neeidavai niekus su juo..-juokėsi Dinas.
-Am..Norėjau atrodyti kitaip,išverčiau spintą ir radau šiuos drabužius.
-Tau tinka,-įsiterpė tėtis.
-Ačiū.Gal galiu gauti porciją sausų pusryčiu ir sulčių?-pasiteiravau.
Papusryčiavau ir paprašiau Dino,jog mane nuvežtų į mokyklą. Netrūkau noru atsidurti tarp draugų,bet norėjau pamatyti visų šypsenas ir juoką,norėjau išgirsti jų nuomonę. Namiškiai tikriausia nelabai suprato,kodėl gi aš tokia laiminga,o jei būtų paklausią tikriausia nežinočiau ,kaip atsakyti.
Iki mokyklos vos keletas kilometrų.Šiek tiek nupurtė drebulys. Dinas sustojo ir aš išlipau,toje pačioje vietoje,kaip visados,padėkojau jam,jog atvežė. Nuskubėjau prie draugų būrelio.
-Sveikučiai!-sveikindamasi sušukau.
-O kas grižo?-nusijuokė Alonas.
-Aš,-atsakiau ir apsikabinau kiekvieną.
Sunkiausia buvo apkabinti Edgarą,bijojau per drąsiai pasirodyti,Miranda buvo nušvitusi,kad pagaliau sugrįžau,Džilė keistai žvairavo,lyg nujausdama kažką,Alonas tik šypsojosi ir mušė su koją ritmą,Edgaras žvilgsnis buvo nukreiptas į grindis arba į Džilę.
-Alonai,pameni mano draugę Džesę?-tylinčio Alono paklausiau.
-Taip,-šiek tiek atgaivindamas atmintį pasakė.
-Gal kada,dar norėtum susitikti su ja?-bandžiau rimtai pasakyti.
-Mielai,tik kaip čia taip?-nelabai suprasdamas,kodėl ji nori dar susitikti pasiteiravo.
-Tikriausia kritai jai į akį?-nusijuokiau.
Visi nusijuokė,o Alonas kiek surimtėjąs pamąstė.Visi nuėjome link mano pamokos kabineto,jaučiu ,kad Edgaras jautėsi nemaloniai,o aš spindėjau.
Visai išgyrė mano apsirengimą,visiems patiko ,toks stilius.
Po kelių pamokų nuėjome į valgyklą,ko nors užkąsti.Ant stalo pasidėjome sulčių ir keptų bulvyčiu ar bent kažką panašaus.
-Patinka man būti su jumis,-garsiai pasakiau savo mintis.
-Šaunu,kad pagaliau grįžai,-prašneko Džilė.
-Ir vėl išvyksta,-liūdnokai pasakė Edgaras.
-Ką?Kur?-nesuprasdami susižvalgė Alonas su Džile.
-Mėnesiui ,o gal ilgiau pas močiutę į Floridą.
-Kodėl?-sutrikęs pasiteiravo Alonas.
-Sveikatos pagerinti ir apgalvoti ką daryti toliau,su pasikeitusiais dalykais gyvenime.
-Nustebinai,-įžuliai tarstelėjo Džilė.
-Gal būt,-ironiškai atsakiau.
Šalia Džilės jaučiuosi kiek nemaloniai,saugoti jausmus žmogui kuris būna greta manęs,dažniau nei reikia,per daug sudėtinga,reikia labai apgalvoti savo judesį ar sakinį.