Grįžusi nuėjau į savo kambarį ,rodėsi jis kitoks,jame kažko trūko,nors viskas lyg ir buvo taip pat. Lova ir kiti daiktai buvo tose pačiose vietose,kaip ir visada,bet jausmas būnat čia pasikeitė. Pasijutau lyg būdama kitur,lyg pati būčiau svetima.
Įsijungiau man patinkančios muzikos,pasiėmiau kuprinę su daiktais iš ligoninės ir pradėjau juos dėlioti į jiems skirtas vietas. Ilgai neužtrukau. Dar po grįžimo nepraėjus nė valandai sulaukiau Mirandos apsilankymo.
-Pagaliau grįžai į vėžes!-nusijuokė ji.
-Ne,dar tik pradžia,nebegrįšiu į seną gyvenimą,daug kas pasikeis,-pareiškiau jai.
-Kuria prasmę?-nesupratusi mano minties paklausė.
-Edgaras žino ką jam jaučiu ir jam kaip ,ir man labai sunku,nes dabar dar yra Džilė. Aš nenoriu sugadinti jų santykių ir man čia atsibodo gyventi su mama.Aš važiuosiu pas močiutę Ty ir stengiuosi pas ją praleisti visus šiuos mokslo metus.-išrėžiau savo planus,draugė kiek apstulbo.
-Tu tikrai stulbinanti asmenybė,bet ar ne bus blogiau,kai tu išvyksi,aš liksiu beveik vien,Edgaras sielosis ,Džilė nesupras kas įvyko,o sužinojusi ko gero įpyks?-nerimaudama pasekmėmis pareiškė.
-Gal,bet aš negalėčiau ramiai būti šalia jo,aš norėčiau jį apkabinti,prisiglausti prie jo,o kaip man tai reiktų paaiškinti Džilei?
-Čia viskas kaip iš serialo,-numykė Miranda.
-Aha,man ir panašu,-įsiterpė į kambarį įėjusi mama.
-Ką?!-nesupratau ją ji veikia mano kambaryje ir dar kalba tokiu mielu tonu.
-Atnešiu užkąsti.-nusišypsojo ji.
-Ačiū,-padėkojau ir keistai žvelgiau į jos akis,ji juk niekada taip nesielgdavo.
-Vėliau norėsiu su tavimi pasikalbėti,-šiltai tarstelėjo uždarydama duris.
-Matai daug kas keičiasi,-nusišypsojo Miranda.
-Aš be žodžių!-tikrai neturėjau ką pasakyti.
Mama buvo pasikeitus,jos rusvi plaukai buvo nudažyti į šviesius,ji buvo be makiažo,bet švytėjo,ne dirbtiniu būdu..Tikriausia pirmą kartą ją mačiau tokią mielą ir besišypsančią.Aš pasijutau,lyg būčiau ne savo namuose,lyg mano mama būtų visai kitas žmogus,aplinkui mane žmonės elgėsi mielai..
-Nepyk,bet aš jau turiu bėgti.-užkandusi atsisveikino Miranda.-Laukiu grįžtant į mokyklą! Ir beja lauk svečių šiandien,-mielai sumirksėjusi išėjo.
Stovėjau prie durų ir žiūrėjau į lubas,lyg klausdama jų į kokį pasaulį aš grįžau. Čia viskas buvo kitaip,kaip pasakų pasaulyje,mama gera ir nesmerkianti,pasikeitusi,draugai lankė it kalbėjo atvirai. Aš ilgai norėjau tokio gyvenimo. Hmm.Jei nebūčiau visko pasakiusi Edgarui,tikriausia likčiau čia ir mėgaučiausi šiuo nuostabiu gyvenimu,kuris vargu ar priklauso man.
-Šele,gal būt galėtume pasikalbėti?-pamačiusi mama,jog Miranda išėjo,priėjusi prie manęs paklausė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą