-Labas rytas,-pasisveikino įėjęs gydytojas.
-Labas rytas,-beveik choru visos atsakėm.
-Taigi,matau visų sveikatos pagerėjo,manau galima jus išleisti namo,bet turėsit lankytis pas gydytojus ir nesinervinti,stengtis valdyti savo emocijas,-šypsodamas pasakė.
-Pagaliau,-nusijuokiau.-Dabar prasidės gyvenimas.
-"Yes",-atsakė Džesė.-Tu jau tikrai pasveikai,švytinti visa.
-Manau,jeigu ,tau,paskambintų vidurnaktį tau patinkantis žmogus,tu ryte dar ne taip švytėtum,-nusivaipiau.
-Kaip miela,-sušuko Džesė.-Einam susidėti daiktus?-pasiūlė.
-Aga.
Nubėgau paskui gydytoją ir paklausiau kada galima vykti namo,atsakė,bet kada. Surinkau Dino numerį ir paskambinau jam:
-Sveikas,tikiuosi per daug netrukdau,tau? Bet gal galėtum atvažiuoti pasiimti manęs?-pasiteiravau brolio.
-Kažkieno labai gera nuotaika!Po valandos atvažiuosiu pas tave,-nusijuokė jis.
Mes su Džese dėjomės paskutinius daiktus iš spintelių,juokėmės ir taip pat leidom paskutines akimirkas ligoninėje kartu.Aš jai pasakojau,apie naktinį Edgaro skambutį,taip pat apsikeitėme telefono numeriais ir elektroniniais pašto adresais.Džesės buvimas šalia labai padėjo man,visada jaučiausi išklausyta,Miranda taip pat man daug padėjo,bet su Džese buvo kitaip ,gal dėl bendrų panašumų gyvenime.
Dinas buvo kaip ir žadėjęs po valandos ,aš susiruošusi ir spindinti laukiau jo. Išsiunčiau draugams "sms" žinutes,jog parvykstu namo ir ,jei norėtų aplankyti ,tegul aplanko namuose.
Diną supažindinau su Džese,trumpai pasikalbėjome.
-Džes,o kada tavęs atvažiuos pasiimti?-paklausiau .
-Nežinau,-nusivlusiai atsakė.
-Dinai,gal galim nuvežti Džese namo?-pasiūliau.
-Žinoma,-mielai kaip visada atsakė.
Brolis pasirašė dokumentus,jog mus pasiima ,nuėjome link jo autobusiuko,daiktus sudėjome į bagažinę ir susėdome į automobilį. Dinas įjungė visu garsu muziką,kaip mėgdavom abudu,mes su Džese bandėme dainuoti,o vairuotojas juokėsi iš mūsų nederančiu balsų,vėliau ir jis dainavo su mumis.
Džesės namai pasirodo buvo visai netoli manųjų. Jos namas toks pats kaip ir kitų,gelsvų sienų,raudonu stogu ir rudom durimis,namas buvo gana erdvus,o kiemas labai didelis.
-Štai tavo namai,-sustojęs prie namo tarstelėjo Dinas.
-Labai ačiū,jums,-maloniai dėkojo nauja draugė.
-Susikambinsim,-jai nueinant riktelėjau.
-Būtinai,-atsakė jau beveik būdama prie durų.
Dinas keistai žvilgčiojo į mane,o aš į jį. Muzikos grotuve pasigirdo mano mėgstamiausia daina "Mika-Happy ending".Mokėjau žodžius mintinai ir niūniavau tą melodiją iki grįžome namo.Namai nė trupučio nepasikeitė išore.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą