Aš ir Miranda tikriausia visą laiką kol vaikštinėjome pliurpėme ir bandėme viską paaiškinti. Neklydau Alonas buvo šaunus vaikinas,kaip ir jo sesuo Džilė. Jie abudu linksmi,draugiški ir norintys viską sužinoti apie naują vietą.
Einant kolidoriumi ir pasakojant kokios nuotraukos jį puošia mane sustabdė pro šalį ėjęs Edgaras.
-Sveika,Šele,-maloniai patraukęs nuo naujųjų draugų pasisveikino.
-Eee..Sveikas,-gana vangiai atsakiau.
-Kas yra,kodėl tokia keista?-taip pat keista mimika pažvelgęs į mane paklausė.
-Tiesiog dabar viską rodau,Alonui ir Džilei. Nori prisijungti?-suvaidinau vangią ,kad tik,todėl,jog sutrukdė rodyti mokyklą.
-Mielai.-nusišypsojo Edgaras.
-Alonai,Džile,čia mano draugas,Edgaras,jis taip pat nori aprodyti mokyklą ir susipažinti su jumis-Alonas paspaudė Edgaro ranką, o Džilė nusišypsojusi pasisveikino.
Edgaras mano draugas iš paralelinės klasės,jis draugiškas ir visada pakelia mano nuotaiką,tik man nepatinka būti šalia jo,nes jis dar visai nesenai man prisipažino,jog aš jam patinku. Gaila,bet aš šalia savęs jį matau ,tik kaip gerą draugą,todėl nenoriu ,jam suteikti vilčių ir svajonių,tegul neįsiskaudina.
Alonas ir Edgaras rado bendrų temų,ir tiesiog pliurpė. Mes taip pat su Miranda bandėme viską sužinoti apie Džilę,jos pomėgius,priežastis kodėl atvyko čia.
Nuėjome į valgyklą,ten radome kaip tik mums penkiems tinkantį staliuką. Apsėdome jį ratu ,vaikinai paprašė jiems nupirkti kažko užkąsti. Aš nubėgau iki bufeto ir atnešiau "snakų", o Miranda nubėgo iki gėrimų aparatų ir atnešė visiems po skardinę šalto limonado.
užkandžiavome ir kalbėjomės apie viską,juokėmės iš praėjusių įvykių. Net nepajutome,kad turime eiti į pamoką.
-Skambutis,-nusivylusiai tarė Džilė.
-Taip,bet..-susižvilgčiojau su Miranda ir Edgaru.
-Bet galime apžiūrėti aplinką, neidami į pamoką,-pratęsė man mintį Edgaras.
Visi susižvilgčiojome . Sutartiniu žvilgsniu nutaremė,kad viena pamoka šen ar ten..
Tyliai nuskubėjom į r9binę ,pasiimti paltų ir išbėgom į lauką. Lauke buvo vėlyvas ruduo,labai tarsi sniegas apklojo žemę,švietė ryški geltona saulė. Buvo gera.. Ėjome palengva,Edgaras apsimesdamas,jog netyčia trinktelėjo man į ranką,metė žvilgsnį ,jog norėtų paimti mano ranką. Buvau geros nuotaikos,tad nesipriešinau,tiesa sakant tą minutę ,net nesupratau kas vyko.
Ėjome link miškelio,Miranda kalbėjo su Džile,karts nuo karto į jų pokalbį įsiterpdavo ir Edgaras. Alonas ėjo spardydamas lapus ir niūniuodamas melodiją.Aš ir Edgaras ėjome diskutuodami apie viską,jis tvirtai laikė mano ranką,akyse mačiau džiaugsmą.Nors žinojau,kad jam tai laabi patinka,nesiruošiau to nutraukti,dabar jaučiausi nuostabiai. Buvau tarp šaunios kompanijos,su tikru draugu,ir šypsena nenorėjo dingti. Aš laiminga!
Susėdome po obelimi ir pradėjome aptarinėti mokyklą,kaip naujokai mato ją,vos atvykę.
-Šiaip,manau neblogai čia bus..-pasakė Džilė.
-O,kaip tau atrodo ,Alonai?
-A?-nesusigaudydamas kas vyksta. -A,man čia tinka-užsisvajojęs atsakė.
-Apie ką tu visą dieną svajojo?-suintriguota paklausė Miranda.
-Am..ar čia galėsiu būti toks koks buvau Kanadoje..
-Būk savimi,-nuraminau jį.
-Ar čia yra koks baras,kur būtų galima groti?- dar vis galvodamas paklausė.
-Patinka muzika? Taip yra,ten mano brolis visada groja su savo grupe.
-Muzika,jo gyvenimas,-įsiterpė Džilė.
-Taip..
-Jei nori supažindinsiu su savo broliu,manau jūs sutartumėt,-nusišypsojau.
Taip visą laiką mes prakalbėjome apie muzika ir jos reikšmę mūsų gyvenimuose. Vieniems mums ji tik šiaip pasilinkminimui, kitiems- atgaiva sielai,tretiems tai- gyvenimas.
visi galėjome pasakyti savo nuomonę,išklausėm ir pritarėm savo mintims.
Edgaras suspaudė mano ranką, ir iš lūpų supratau jog pasakė "myliu".
-Ne!-sušukau ir atsistojus nuėjau link mokyklos.
-Šele,palauk,aš nenorėjau..-atsiprašydamas,paskui mane bėgo ir jis.
Miranda,Alonas ir Džilė nieko nesuprasdami susižvalgė ir nusekė paskui mus su Edgaru.
-Aš ,tau, juk sakiau,nenoriu,kad turėtum vilčių.-nusiminusi ištariau.
-Aš žinau,bet prašau nepyk. Aš tik noriu,kad tu tai pajustum..
-Edgarai,ne dabar ir ne čia.Galim susitikt ir pasikalbėti ?Aš nenoriu ,dabar apie tai kalbėt eik sau,-numojau ranka ir nuėjau.
-Kas čia įvyko?-priėjusi Miranda paklausė ir apkabino.
-Tikrai nieko,-suspindo ašara.-Aš nenoriu jo skaudinti!
-Ei!Sakyk,kas atsitiko?-nesuprasdama nieko klausinėjo toliau.
-Jis vėl kartoja,kad mane myli,o aš nenoriu,nenoriu jo skaudinti,aš juk jam nieko nejaučiu..bet jis nesupranta.
-Ses,ramiai viskas bus gerai!-nuraminti bandė šiltai žodžiais.
-Visai nieko gero.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą