Rytas,močiutė atnešė kavos į lovą.Užsimiegojusi pakilau iš jos ir nudūlinau apsirengti.
-Raudonai ir mėlynai,puikiai tiks!žgarsiai mąsčiau.
Apsirengusi su puodeliu kavos nuėjau į virtuvę,radau jau pagamintų sumuštinukų.Užkandau.Suskambo telefonas:
-Taip,klausau,-atsiliepusi tariau.
-Jūsų taksi jau laukia,-prikimęs balsas atsakė.
-Taksi?Aš neužsisakinėjau jokio taksi,-pasimetusi atsakinėjau.
-Šele,tai aš jau laukiu,-juokdamasis kalbėjo Tomas.
-Jo,"išdūriai".Tuoj ateinu,-baigiau pokalbį ir nuskubėjau susirinkti daiktų.
Man atėjus prie automobilio mačiau,kad Tomas juokėsi. Įlipus žvelgiau į jį rūsčiai,o šis šyptelėjęs,mostelėjo ranka "sėskis".Važiavome į mokyklą.
-Girdėjot,prieš pat atostogas bus renginys ,ir jau šį penktadienį,-per pertrauką,pasakė Dydsas,Tomo draugas.
-Kas per renginys?-susidomėjusi paklausiau.
-Taigi,šokių vakaras,rinks žiemos karalių ir karalienę.Rinkimai jau nuo šiandienos.-šypsodamas pratęsė mintis.
-Šaunu,Šelel,eisi su manim į šokiu?-rimtai paklausė Tomas.
-Aš nežinau,-pasimečiau.-Rytoj atskrenda šeima,ir nežinau nieko,bet manau vienam vakarui pavyks pasprukti,aš vakare pasakysiu galutinį atsakymą.-mielai žvilgčiojau į jį.
-Tinka,-nusišypsojo.
Nuskubėjome į pamokas.Chemija.
-Fuuuuu,-vos įžengus pro duris pasakiau.
"Nesuprantu ir nenoriu suprasti,man per daug sudėtinga ši pamoka.Manau ši pamoka tokia pat beprasmiška,kaip ir muzika,kūno kultūra,technologijos..Kažkokios formulės,kurių aš gyvenime nepritaikysiu niekur,aš noriu būti daini..ne nemoku dainuoti,noriu būti kažkuo verslo pasaulyje."-štai mano mintys būnant chemijos pamokoje.
-Miegi?-mano mąstymą pertraukė Tomas.
-Ne,svajoju,-šiek tiek pakračiusi galvą atsakiau.
-Apie ką?
-Apie ateitį ir tave,-nusivaipiau.
-Ach,kokia tu miela,-norėjo pabučiuoti,bet susilaikė.-Po pamokos.
-Išeinant iš klasės,jis mane pabučiavo ir apkabino,tesėjo pažadą. Jaučiausi tokia apsupta rūpesčio ir meilės.
-Žinai,būnant kartu užmirštu ką reiškia gyventi,-numykiau eidama kolidoriumi.
-Aš to ir siekiu,-išsakė visus savo kėslus.
-O kartais ,net kvėpuoti,-pratęsiau sakinį.
-Tu labai nuoširdi,-bučiuodamas į lupas ištarė.
Tą akimirką net mirdama atsiminsiu,rodėsi sustojo laikas,viskas aplinkui sustingo.Aš nebemačiau žmonių einančių ar žvelgenčių į mus.
-Šele!-pasigirdo senai girdėtas,bet širdžiai mielas balsas.
-Dinai!-ir puoliau broliui į glėbį.-Ką tu čia darai?-su šypsena pasakiau.
-Pas tave atvažiavau juk!-nusijuokė..-Tomai?
-Dinai?-susižvalgė abudu.
-Pažįstami?-likau nesupratusi ir nustebusi.
-Taip,su Tomu vaikystei bėgiodavom po kiemą,vaikystei geri draugai buvom iki išsiskirstėm,-jie pažįstami?Šaunu.-Šaunu,tu man draugas,bet regis su Šele jūs nebendravot niekada,tai iš kur ją pažįsti ir tuo labiau,kodėl bučiuoji ją?
-Gerai,Dinai,nemaniau,kad jūs pažįstami,o dabar nereik nieko niekam aiškinti,-nusijuokiau.-Jis mano vaikinas!-užbėgus už akių pasakiau greičiau,nei Tomą kažką sugalvojo.
-Aha,-nusijuokė žaliaakis.
-Šaunu,neįskaudink jos,kaip tas Edgaras su kiekvieną susideda vos išvykai,-priminė man skaudžias akimirkas,šiek tiek suspaudė širdį.
-Galiu tave pasiimti iš pamokų?-mano mąstymus pretaukė Dinas.
-Žinoma,-pabučiavau Toma ir nuėjau link brolio mašinos,šiedu paspaudė vienas kitam tankas ir atsisveikino.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą