Atvykau į močiutės namus. Šie kvepėjo levandomis,labai skaniai..
Namų interjeras lyg ir nepasikeitęs nuo paskutiniojo apsilankymo,nebent naujas paveikslas su vaizdu į jūrą. Šie namai man priminė Getenburgą,namo išklotinė buvo ,kaip ir mano namų,
Pakilau laiptais į viršų,susiradau patinkantį kambarį ir nusinešiau daiktus. Kambarys buvo labai erdvus,su didele lova šalia lango,didele spinta ir stalu. Man patiko,bet vis tiek norėjosi šį ,bei tą pakeisti,kad būtų tikrai nuostabu. Drabužius sukroviau į spintą,smulkmenas į stalo stalčius.
-Šele,tau nieko netrūksta?-iš pirmo aukšto globėjiškai paisteiravo močiutė.
-Ne,viskas gerai!
Iškrovusi daiktus atsiguliau ant grindų,lyg būčiau labai pavargusi ir išsitiesusi ant žolės,o iš tikrųjų svajojau apie savąjį Edgarą. Juk jis buvo vienas iš tų ,kurie įsirėžią į galvą taip,kad neištrinsi...
Prisiminiau,taip pat ir ,tai,jog turiu paskambinti tėvams į Getenburgą.
-Sveika.mama,aš jau pas močiutę Ty,išsikroviau daiktus,dabar tiesiog ilsiuosi. Taip ,taip,perduok tėčiui linkėjimus,o Dinui,kad man paskambintų. Iki,-mamai neleidau per daug įsikalbėti,nes pokalbis būtų labai ilgai užsitęsęs,o aš tingėjau taukšti apie nieką.
Ši diena labai greit bėga,tad vakaras ne už ilgo ,pavalgiau vakarienę,ir nuėjau miegoti. Užmigau su mintimis apie Edgarą,jo mėlynas akis,nuostabų balsą.. Slėgė mažas liūdesys,jis man neatsiuntė jokios žinutės,jokio skambučio..
Rytas,su ryškia saule,ir giedru dangumi. Pabudau su šypsena,norėjau kuo greičiau atsikelti ir apžvelgti apylinkes.Pašokau iš lovos,apsirengiau geltoną bliuzelę,melsvais džinsais,persimečiau rankinuką per petį,ir jau norėjau eiti link durų,į virtuvę,bet močiutį pirmesnė įžengė į netvarkingą kambarį.
-Panelyt,lova pati nepasiklos,-lyg rodydama pirštu pasakė.
-Ach,taip,-nusimečiau rankinę ir pasiklojau lovą.
-Kita kalba,-nusišypsojo močiutė.- Tavo pusryčiai ant staklo.
Papusryčiavau ir atsistojusi palinkau link durų,jau norėjau eiti,šauti kaip kulką į taikinį,bet..ach tas bet prisiminiau,kad aš nelabai pažįstu apylinkes.
-Šiandien autobusas neavažiuos,tad reikės tau pačiai nusigauti iki mokyklos,gerai?-pasiteiravo močiutė Ty.
-Jei tik pasakysi kaip?-klausiamai ir sutrikusiai pažvelgiau.
-Taigi,dabar išėjusi į lauką,pasuksi į dešinę ir visą laiką eik tiesiai,prieisi pastatą panašų į mokyklą,-nusijuokė .
-"Okey",einu tada.-nusijuokiau ir aš.
Ėjau tuo keliu,kaip močiutė ir liepė,visą laiką ėjau vien tiesiai ir tikrai pastebėjau kažkokį didelį pastatą.Eidama taip pat pastebėjau gražią gamtą,visur viskas buvo gyva. Štai kokia yra Florida.
Tas keistas pastatas,kaip sakė močiutė Ty,yra mokykla. Jei skubiai reikėjo išorinio remonto,gal būt ir vidinio..
Keista palinka,labai daug vaikų,visi tokie skirtingi,susiskirstę į grupeles.
-Atsiprašau,kur galėčiau rasti raštinę?-pasiteiravau pirmo sutikto vaikino.
-Šiuo koridoriumi rik tiesiai,pamačiusi laiptus pakilk į antrą aukštą ir eik tiesiai iki antrų durų.-labai paprastai atsakė.
-Ačiū.
Suradau sekretorės kabinetą,ji man padavė pamokų tvarkaraštį,palydėjo iki klasės.
Įėjusi pasisveikinau su mokytoja ir padaviau kažkokį lapą,kurį davė sekretorė.
-Sėsk ten,-mokytoja parodė į laisvą suolą.
Atsisėdau. Visų dėmėsys sukilo į mane,pasigirdo šnabždesys ir juokas,o aš tiesiog stebėjau vaikus įeinančius į klasę.Drebėjau,buvo baisu,kai visi kuždasi,o tu turi teisę tik stebėti
Į klasę įėjo vaikinas,mano žvilgsnis buvo nuleistas į žmonių bkojas,tad mačiau tik jo batus,šie pasirodė l abai matyti.Pažvelgiau į jo veidą,tikslaiu sakant jį apžiūrėjau nuo kojų iki galvos,ir jei man nesivaideno ten buvo Tomas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą