15skyrius (1part)

-Taip,nesuprasdama klausimo atsakiau.
-O,puiku,-nusišypsojo ir prisėdo šalia.
"Jis sėdės šalia manęs?Jėga. Dabar aš turėsiu nepasirodyti kokia vėpla galiu būti.Reikės kažkaip apsimesti labai įdomia,jeigu mane,bent užkalbins."-žiūrėdamas į jį mąsčiau.
-Atleisk,net nepasisveikinau.Labas,-tylą pertraukė vaikinukas.
-Labas,labas,-juokdamasi pasakiau.
-Aš Tomas,-padavė ranką ir nusišypsojo žavia šypsena.
-Aš..-aš pamiršau savo vardą,idiotė.-Aš Šelė,-sutrikusi prisistačiau.
-Malonu.Tai kur gi keliauji?- pasiteiravo Tomas,mačiau,kad labai nuoširdžiai to klausia,o ne tam,kad palaikytų pokalbį.
-Aš į Floridą,pas senelę,o tu?
-Aš irgi į Floridą,nusijuokė.-Keista ,kodėl metų pradžioje išvyksti iš Getenburgo?
-Kaip čia tiksliau pasakius..?-reikėjo sugalvoti kažką įmantraus.-Tiesiog gyvenimas čia tapo iš dalies nepakenčiamas.
-Kuria prasme?-susidomėjusiu žvilgsniu prašė tęsti.
-Am..Įsimylėjau vaikiną,kuris mane įsimylėjęs nuo vaikystės,o aš jį visada laikiau tik geriausiu draugu. Man buvo šokas išgirdus tai,niekada nebūčiau pagalvojus,kad mano geriausias draugas mane viduje myli,ne kaip draugę,o kaip merginą,-perbėgo per akis ta akimirka ,kai Edgaras prisipažino meilėje.-IR kadangi vėliau gavosi ,taip,kad aš taip pat pajutau tą jausmą-meilę,norėjau būti ,kartu,bet..bet jis jau turėjo merginą.Ir mano norai liko vėjyje.Vėliau dar problemos namie,ligoninės,sveikatos sutrikimai..viskas taip keista,-lyg būdama ne savimi pasakiau.- Ačiū Dievui,kad kai grįšiu į Getenburgą,Edgaras sakė,kad būsim kartu. Štai tokia nelaiminga istorija,-nusijuokiau.
-Istorija..-nusišypsojo.-Ji tikrai įdomi,užjaučiu dėl visų tų rūpesčių,kuriuos teko išgyventi.
-Ačiū už užuojautą,bet juk kažkam reikia išgyventi daugiau,nei kitiems,beja ,manau mes visi kažką patyriam,ko kiti nepatiria ir manome,kad mes daugiausia kenčiame.-nusišypsojau.
-Tiesa,bet juk skrydis ,tau,atnešė ir gerų emocijų?-lyg rodydamas į save pasakė.
-Taip,taip tave,-nusijuokiau.
-Taip,taip man irgi bus linksma kelionė kartu su tavimi,-kumštelėjo į pašonę.
Visą laiką kol skridome kalbėjomės,sužinojau,kodėl Tomas vyksta į Floridą. Tomas jau senai turėjo būti išsiųstas gyventi pas mamą,bet vis rasdavo priežasčių,neišvažiuoti,dėja ne šį kartą.Dabar jis ,kurį laiką gyvens Floridoje.
Su Tomu labai įdomiai apie viską pasikalbėjome,vienas kitam išsipasakojom,radome bendrų pomėgių,sužinojome kur gyvenom Getenburge,taip pat apsikeitėme numeriais.
Stiuardesė priėjo kelis kartus pasiteirauti ar nieko netrūksta,ir ar viskas gerai,žinoma mūsų atsakymai buvo teigiami.
-Mėgsti keksiukus?-rimtai paklausė Tomas.
-Tik šokoladinius,-nusišypsojau.
-Stiuardese,ar galima gauti du pakelius keksiukų su šokoladu?
-Taip,tuoj atnešiu,-maloniai atsakė ši.
Šioji padavė keksiukus ir pasišalino,o Tomas vieną pakelį padavė man,o kitą pasiliko sau.