16skyrius (2part)

-Tomai?-atsistojusi priėjau prie jo.
-Šele?-keistai pažvelgė.
-Geras!-nusijuokiau.
-Taigi sakiau,kad dar susitiksim,tik nesitikėjau,kad taip greit!-nusišypsojo.
-Aš taip pat nesitikėjau.
Skambutis. Laikas sėsti į savo vietas,nelabai norėjau,nes vėl visų dėmesys sukilo į mane ir dalis į Tomą. Šalia Tomo jaučiausi lyg būčiau su senu draugu,nesijaučiau tokia vieniša.
Istorijos pamoka neprailgo,bet man ji visuomet atrodė labai banali.
Tomas sėdėjo kažkur už manęs,nedrįsau atsisukti į galą ir pažvelgti kur jis,buvo per daug baisu,net nežinau kodėl.Už nugaros ir iš visų šonų girdėjau mokinių šnabždesį,manau jie aptarinėjo mane,ir iš kur aš pažįstu Toma,juk aš naujokė.
-Ačiū už jūsų dėmesį,-pamokai pasibaigus rūstokai žvelgdama tarė mokytoja.
Susikroviau  daiktus ir susiruošiu eiti ieškoti kito kabineto,ši aplinka man buvo tokia svetima,jaučiausi visai kitas žmogus būdama čia.
Šilta ranka prilietė mano ranka ir sustabdė:
-Palauk,gal būt manęs?-pažvelgus į tą žmogų pamačiau pažįstamas akis.
-Tavęs ir ruošiausi laukti,-nusišypsojau Tomui.
-Nueikime į valgyklą?
-Žinoma,-tuščiai atsakiau.
Pasiėmę daiktus nubildėjome link valgyklos. Aš ėjau koriduriumi  ir jaučiausi lyg būdama  pasaulio krašte,kur nieko nepažįstų,nieko nežinau.. Kitaip,nei Tomas,jis ėjo iškelta galva,tikslo link,regis jis žinojo viską,jis lyg buvo mokyklos veidas,kurį visi stebi.
-Tu pažįsti šią mokyklą?-nustebusi paklausiau,iš pradžių maniau ,kad jis kaip ir aš naujokas,bet jį visi pažįsta.
-Aš čia mokiausi būdamas mažas..
-Štai kodėl didysis dėmesys krito į mane,-nusijuokiau.
-Aš ryškesnis,-nusivaipė.
Valgykla buvo pilna mokinių,nemačiau laisvų vietų,tad sutrikusiai spėliojau kur eis Tomas.Vėl sulaukiau šiokio tokio dėmesio,mokyklos aukštuomenė žvalgėsi į mūsų pusę. (Jaučiausi žudoma žvilgsniu.)
-Eime?-keletą kartų bandė pasakyti vienintelis draugas.
-Ach,taip,-sumikčiojau.
Atsisėdome prie stalelio,kurio viso vietos buvo užimtos,bet vos mums atėjus atsirado dvi vietos-mums. Aplink buvo keturi vaikinai ir penkios merginos,visi labai puošniai apsirengia,atrodė gana elitiškai,manau tai buvo aukštuomenė. Aš jaučiausi labai nejaukiai,manau reikėjo sėstis kitur,kad ir vienai. Mums atėjus pokalbiai ir klegesys nesustojo,tik pasigirdo replika :
-Tomai,nauja pana?,-vaikinas su mėlynais marškinėliais tarė.
-Ei,"biče",jausk ribas,čia Šelė,mano pažįstama,būk malonus,nes žinai mane,-lyg kažką turėdamas omenyj nebaigė sakinio.
-Gal aš eisiu,-įsiterpiau tarp jų.
Pasijaučiau tikrai ne kaip,apsvaigo galva,gal per daug reikalavau iš savęs.Per greit norėjau visko iš savęs.
-Pabūk,-sustabdė Tomas.-Ei,tau,viskas gerai?-į mano sutrikusią orentaciją ir apsvaigusias akis pažvelgęs tarė.
-Nemanau,palydėk link sesutės,-nelabai supratau kas vyksta,galva plyšo ir skausmo.-Mano kuprinei,table...-neištariau nė žodžio,nualpau.
"Aš unikali,nualpau nesupratusi kas man yra nuostabu.Dabar prieš visus pasirodžiau kaip lerva,šaunu!"-mąsčiau atsibudusi.
Nežinau,kaip bet atsidūriau pas močiutę Ty namuose.Gulėjau savo lovoje ir skaičiavau ant tapetų esančius drambliukus,tai vaikiška,bet man dar vis sukosi galva,buvo labai negera,rankos drebėjo ir dar mintys ,kad apsikvailinau dar kartą prieš visus žudė. Apmaudu.
-Pabudai?-pasiteiravo į kambarį užėjusi močiutė,jos veide mačiau didelį susirūpinimą.
-Taip,atsiprašau u- nepatogumus,-nusivylusiai dėl savo kvailų ligų tariau.-Aš keliu rūpestį kitiems.
-Svarbu,kad tau būtų viskas!-apkamšydama pasakė.
-Galiu paskambinti mamai?-pasiteiravau.
-Matau,mama atsigavo ir pradėjo vertinti tai ką turi.Žinoma paskambink,-nusišypsojo senelė.
Jaučiau,kad kažkas ne taip,čia nebuvo eilinis nervini išsekimas čia buvo kažkas kitas .Močiutė Ty,kažką žino,bet man nesako,pati klausti taip pat nedrįstu.Nesvarbu,tiek to.
Paskambinau mamai papasakojau itin laimingą pirmą dieną mokykloje. Ji šiek tiek išsigando,bet nuraminau,jog man jau viskas gerai.Labai norėjau išgirsti Dino balsą,bet jo nebuvo namie,tėčio taip pat. Liepiau mamytei perduoti linkėjimus visiems,ir baigiau pokalbį.
Jau trečia diena,kaip manęs nėra Getenburge,bet jokių žinių iš ten,nė vieno skambučio ar žinutės. Labai neįprasta.
Įdomu ar Edgaras mane dar prisimena,gal įsigilino į vaidybą su Džilę..o aš jo juk nepamirštu,nė karto.