Skaidrus rytas,saulė ryškiai švietė ir pabudino mane. Užtraiškanojusios akys bandė atsimerkti,nors dalinai norėjau miego. Šiek tiek dar pasivarčiau lovoje ir nutariau,kad beprasmiška gulinėti,juk tuoj keltis. Lėktuvas išskrenda apie dvyliktą ,o dabar vos aštuonios,orų uoste turime būt apie dešimtą,juk reikės spėti pereiti visus kontrolinius punktus,ir įsodinimas gali užtrūkti.
-Šele,pabusk ir kelkis,-už durų pasigirdo mamos balsas.
-Aš jau atsibudus,greit nusileisiu į virtuvę.
Išsiropščiau iš lovos,nors ir akys dar buvo užsimerkusios ,atsisėdau ant kedės šalia stalelio su veidrodžiu,pažvelgiau į užtinusias akis.Fe..atrodžiau,nekaip. Tiek to.
Spintoje buvo tuščia erdvė,kabėjo ,tik vienintelis klasikinis sijonas ir švarkelis,paruošti išvykai į Floridą.
Apsirengiau ,dar keletą kartų pažvelgiau į veidrodį,gal neatrodžiau be galo graži,bet man nerūpėjo.Šiek tiek pasidažiau ir nuskubėjau pusryčių.
-Labas rytas!-įbildėjau į virtuvę.
-Zuikutis švyti,-nusijuokė Dinas.
-Dinai,aš pasiilgsiu tavęs,-numykiau ironiškai.
-O mes tavęs!-pareiškė garsiai tėtis.
Mama nespėjo suktis virtuvėje tarp puodų,tėtis gurkšnojo arbatą ir kramtė spurgą,Dino žvulgsnis lyg ir klausė"Tai ar vakar sakiau tiesa?".
-Kada važiuosime į orų uosta?-valgydama paklausiau.
-Po valandos,-atsakė tėtis.
-Gerai,tai nubėgsiu dar pas Mirandą,mano daiktai prie durų,jeigu kas sukraustykite į bagažinę ir judėkite link Mirandos namų,-pasakiau ir nuskubėjau.
Užsimečiau striukutę ir pagriebiau Gleno megztuką.Mirandos namai buvo netoli namųjų,ir ačiū Dievui ji dar buvo namie,neišėjo į mokyklą.
-Sveika,-pasibeldusi ir jai atvėrus namų duris pasakiau.
-O,šelme,spėjai dar užsukti,-nusijuokė draugė.
-Neprimink,bet kaip baigėsi viskas?
-Edgaras sutriko,kaižilė pradėjo klykti,kad pavogei jos vaikiną,vėliau dar tu išėjai su Glenu,-jį žvilgčiojo į megztinį mano rankose.-Džilė apsiramino,nes tavęs nebebuvo greta,o Edgaras nuliūdo.
-Ech,nelinksma,bet mes su Glenu labai gerai praleidom laiką grįždami,-sukrizenau.
-O aį taip pat pasilinksminau su Driu,buvom iki pat klubo uždarymo.O,kas tarp tavęs ir Gleno,kad jau megztuką nešioji jo?-įtarei žvelgė Miranda.
-Iš klubo išėjome ko ne juokdamiesi,juokėmės ir juokėmės. Vėliau aš uždainavau ir pradėjo lyti,Glenas paskolino megztinį. O taip megztinis!Velnias! Palydėjo mane namo ir pabučiavo,-nuraudau. -Gal galėtum jį gražinti jam,-duodama megztinį Mirandai paprašiau.
-Oh..Edgarą gal pamirši?-klausiamai pažvelgė.-Žinoma perduosiu,nuo tavęs jam,-nusijuokė.
-Abejoju,dėl Edgaro,-nusijuokiau.
Miranda man pasakojo visas smulkmenas apie vakar vakarą,buvo tikrai įdomu ir juokinga. Regis tikrai supykdžiau Džile ir ji ne iš kelmo spirta.
-Hmm..vakare parašiau Edgarui žinutę,"Paskambink;*",ir dar bučkį pridėjau,bet nei parašė,nei paskambino,-nesuprasdama nuleidau akis.
-Keista,maniau,kad vos grįžęs puls skambinti,nes atrodė susirūpinęs ir kiek nusivylęs,jog išėjai.
-Keista..
Kalbėjome apie šį,bei tą..Miranda jau vėlavo į mokyklą,tad trypė vietoje,bet jos mama ją nuramino,leido jai vėluoti.Kol kalbėjomės,aš net nepajutau,kad laikas bėga ir man laikas skubėti namo,juk turiu išskristi,bet skambutis į duris priminė tai. Tėvai atvažiavo manęs pasiimti,nes mano mintys klaidžiojo po vakarykščius nuotykius,tai pamiršo.
Atsisveikinau su Miranda,šiltai i rnuoširdžiai ją apkabinau.
Įsėdau į automobilį,galinė sėdynė buvo tuščia.
-O kur Dinas?-nesuprasdama kur brolis pasiteiravau tėvų.
-Sakė turi reikalų,bet atvyks į orų uostą,nesijaudink,-ramino tėtis.
"Reikalų?Šiandien? Kai jo mažoji sesuo išvažiuoja?Nesuprantu.."-mąsčiau ,kas per reikalai jį užtiko,kaip tik dabar. Aš išvažiuoju,o jis dingsta,ot.. Kol mintys sklaidėsi ,mama su tėčiu aiškino,kaip elgtis su močiute,jos daiktais,nauja mokyklair taip toliau.Ach tėvų kalbos.
-Okey!Supratau,-surikau,bet taip pat nusišypsojau.
Orų uostas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą