18skyrius (2part)

Buvau saugi norėjau dabar pat įsimylėti Tomą. Jo žalios akys taip tvirtai žvelgė į mane,lyg saugodamos nuo visko.
-Eime,-atsistojęs jis ištarė.-Tau juk šalta,ir jau metas namo.
-Gerai,bet palydėk mane,-mielu katės žvilgsniu paprašiau.
-Sutarta.
Mes pajudėjome link mano močiutės namų.Ėjome susikabinę už rankų,iš tiesų jaučiausi keistai.Aš jau kažkada jaučiau panašų jausmą.
-Štai tavo namai,-rodydamas pirštu pasakė Tomas.
-Taip,žinai dabar turėsi rimtai pamąstyti ir pakeisti viską.Noriu turėti žmogų šalia savęs,kuriam rūpėčiau,-šiltai apkabinau jį.
-Aš čia,-lyg aš būčiau užhipnotizuota pasakė.
-Aš eisiu,-jau ištrūkdama iš jo šilto glėbio gniaužtų pasakiau.
-Bučkį?!-ir mes vėl bučiavomės,vėl ir vėl..Nors tie bučinukai tik sušildo širdį,bet man patiko.-O dabar jau eik,nes tu drebi,-pakštelėjęs į žandą pastūmė link durų.
Nuskubėjau namo,jie vis dar buvo tušti,močiutė Ty tikriausia dar vis tvarkė reikalus.Užliejo mintis,kad galėčiau pagaminti pietus  ir gal pasikviesti ką nors vakarui į svečius.
Nuploviau daržoves ir pradėjau gaminti salotas,puodas su vandeniu cypė,sudėjau į jį makaronus.Daržovės supjaustytos ir sudėtos į dubenį,užliejau aliejumi ir pabarsčiau druska,makaronai taip pat išvyrė,tad apipyliau padažu su mėsa.
-Aš namie!-atidariusi namų duris pranešė močiutė,maistas jau buvo pagamintas ir tiekiamas ant stalo.
-Prašau ne veluoti,-moterišku tonu tariau,ir pratrūkau juoktis.
-Atsiprašau,-nusijuokė.
Pavalgėme ir aš dar su pasigardžiavimu dar vieną porciją.Močiutė Ty man dėkojo už paruoštus pietus ir užsuplautus indus.

Nulindėjau į kambarė,pamaniau reiktų pasimokyti,gal būt reiktų pagerinti pažimius,tad mano įdėjos apie pasikvietimą ką nors vakarui dingo.
Atsiverčiau vadovėlius ir pradėjau skaityti bereikšmes raides,sakinius,pastraipas..Mažai kas lindo į galvą,bet šį bei tą išmokau ir buvau labai patenkinta.
Atėjo mintis apie Tomą,stengiausi kuo daugiau galvoti apie jį.Norėjau rasti jame kuo daugiau gerų savybių,kuo daugiau priežasčių pamilti jį ir pamiršti Edgarą.
Manau,man net sekėsi,tai daryti.
Skambutis.
-Klausau?-atsiliepiau.
-Sveika ,ką veiki?žpasigirdo Dino balsas.
-O ,brol,kaip sneai tave girdėjau.Kaip pasiilgau,kaip tu gyveni?Ach,kaip aš noriu tave pamatyti,-pilna jaudulio nenustodama pliurpiau.
-Gyvenu gerai,ir taip pat pasiilgau ,labai keista gyventi be tavęs.Kada tu grįši?-laimingas kalbėjo brolis.

-Am..man čia dabar kur kas geriau,nei būtų namie. Jaučiuosi be galo laiminga ir įsimylėjus,-ištarus pastarąjį žodį nedvejojau,jaučiau,kaip greit iš tiesų dingo ne  meilė,o susižavėjimas Edgaru.
-Šaunuolė!Nori gerų žinių?-šiltai šnekėjo senai girdėtas Dino balsas.
-Tai žinoma!-apsidžiaugiau.
-Savaitgalį su tėvais atskrendam,šiaip dėl to ir skamnibau,-nusijuokė.
-Ye,ye,ye.
Dar ilgai šnekėjom su Dinu,jis pasakojo apie stipendiją kurią turėtų gauti iš menų mokyklos.Mama visai apsikeitė ir tik į gerą,dabar ji leidžia mums pasirinkti,tai kas atrodo geriausia,ir būna nuoširdi.Labai gerą matyti ją mylinčia ir laimingą.

Vakare ilgai sėdėjau prie lango,žvelgiau į dangų.Skaičiavau ten esančias žvaigždes ir dovanojau joms vardus. Bandžiau surasti laibai ryškią žvaigždę ir ,kad greta būtų ne tokia ryški. Radau!
Ryškiąją pavadinau-Tomu,o blankesniąją-Šele.
Dabar bandau visomis mintimis vien galvoti apie Tomą,pamiltį jį ir manau man pavyksta.
Svajodama užmigau krėsle.