Ankstyvas rytas,suskambo žadintuvas,nors jau gal dvi valandas buvau prabudus,atsikelti iš šiltų patalų nepanorau..
mano kambarys atrodė klaikiai,kaip ir kiekvieno paauglio. Nesutvarkytas,bet jaukus man, ant kėdės atlošo buvo užkrauta tiek rūbų,jog rodėsi jis tuoj sulūš. Mėtėsi popieriai ir maisto likučiai puošė kompiuterio stalą. Tikriausia reikės susitvarkyti,nes jei mama užsuks,sugalvos,už netvarką namų areštą..
O.taip dabar reikia atsikelti,o taip smagu būtų iki vidudienio pagulėti lovoje.. Nors trumpų atostogų...
Žadintuvas suskambo vėl,pirmąjį kartą jo neišjungiau,o nutildžiau...Taip dabar jau laikas keltis.
Atsisėdu ant lovos krašto ir bandau surasti savo šlepetes. Kaip nekeista, bet jų nei šalia lovos,nei po lova nėra.. O taip ir vėl prie kompiuterio stalo tikriausia,vakar ilgai užsibuvau, kas taip norėjau miego, jog net iki lovos nesugebėjau su šlepetėmis nueiti.. ech..
-Šele,pusryčių norėsi?-pasigirsta mamos balsas. - O tu Dinai?
-Taip,ačiū...
Mano brolis Dinas už mane vyresnis 3metais. Kaip keista,bet mes beveik nesipykstame,sutariam gana neblogai. Aš jį labai myliu... Dinas groja gitara ir mėgsta kurti muziką per specialią aparatūra. Man patinka sėdėti šalia jo ir stebėti,kaip jis, tai daro.
Muzika,jam daugiau,nei visas gyvenimas.
Gaila,bet po šių baigiamųjų metų Dinas išvyksta į Medisoną,ten mokysis teisės,nors manau,su mielu noru atsisakytų to ir mokytųsi muzikos mokykloje..bet mama nori,kad jis studijuotų teisę. Aš tam visai nepritariu,bet žodžio savoje šeimoje taip pat neturiu.
Dinas mane visada išklauso,visada palaiko,tikriausia supranta,kaip sunku siekti svajonių,kai jos uždraustos..ach taip...
Aš Šelė,man 15-ika metų gyvenu,kaip supratai "idealioje" šeimoje,kur visus sprendimus priima mama. Tėtis atlaidus,todėl daug ką praleidžia pro ausis,leidžia galutinį sprendimą priimti mamai. Turiu nuostabų ir be galo gabų brolį Diną,geriausias draugas ir patarėjas.
Taip pat mokausi tokioje skylėje,kaip "Granvičas". Tobulybė.. Mokytojai keisti patys nežino ko nori.vieną dieną reikalaują nešioti uniformą,kitą skelbia "ne uniformų diena". Turim labai gerą direktorę Ponią Veiton. Ji atlieka puikiai savo darbą, taip pat yra draugiška ir spinduliuojanti gera nuotaika.
-Šele,paskubėk nes Dinas greit išvažiuoja.
-Bėgu!
Susirišau padrikus plaukus,apsirengiau šlykščiai rudos spalvos uniformą,susidėjau knygas ir nubildėjau į virtuvę.
-Labas rytas,-pasisveikinau.
-Sėsk ir valgyk,o tada skubėk į mokyklą!-suriko mama.
-Mam,man iki mokyklos penkios minutės kelio..o dar vos puse aštuonių..
-Nori ginčų?-piktai paklausė.
Ne,bet,mam..-taikiausi prie barnių kasdien.
-Tada,valgyk ir į mokyklą!
Suvalgiau tą nelemtai skanią kažkokių kruopų košę. Kas antras šaukštą užgėriau apelsinų sultimis. O taip mano mamytė moka gaminti.Ir priversti vėliau,tai suvalgyti -talentas.
-Šele,tu jau pasiruošusi?-pasigirdo kaip niekada linksmas Dino balsas.
-Duok dar dvi minutes ir būsiu prie mašinos.
Nubėgau į kambarį dar kartą pažiūrėjau kaip atrodau ir ar mano plaukai labai baisia išsitaršė. Tiek to laiko nebuvo jų susitvarkyti, mokykloje susirišiu tvarkingai, o tai vėliau kokia istorijos mokytoja prikibs "Tu ir vėl susivėlusi,gal pas tave namuose antras pasaulinis karas?"
Tarp išmėtytų rūbų, šiaip ne taip sugebėjau rasti telefoną. Ekrane buvo pasirodžiusios penkios žinutės. Įsimečiau jį į kuprinę ir nuskubėjau prie Dino automobilio.
Jo mašina stovėjo šalia kiemo,tamsiai mėlynas autobusiukas su pagražintais grafiti piešiniais,kurie visada man pakeldavo nuotaiką. Jame visada būdavo daug muzikos instrumentų,Dinas net pakoregavo muzikos aparatūra,įstatė dideles kolonėles ir naują magnetolą.
-Sėsi į priekį?-paklausė brolis.
-Taip,ten garsiau girdėsis muzika-nusijuokiau,nes tai buvo melas,visoje mašinoje muzika skambėjo vienodai.
-Ko šiandien tokia paniurus?- bandė pamėgdžioti mano balsą ir vaidinti piktą.
-Dinai,baik!-nusijuokiau. -Aš visai ne paniurus,bet..-įsėdome į mašiną ir jis įjungė muziką. -Bet šie namai nepakenčiami . Mama vis ieško dėl ko paskirti namų areštą,kad negalėčiau susitikti su draugais.
-Šele,suprantu tave,bet mano rankos surištos. Aš taip noriu išvažiuoti į universitetą,tik bijau tave palikti..
-Dinai,bijoti neverta,juk kaip matai tikriausia dar penkis metus kalėsiu namuose, nes mama nesiruošia manęs niekur išleisti.-jis nusijuokė.
-Lauk princo kol išgelbės,-šmaikštavo.
-Tau gerai,kai apie tave apstu panelių,ir visos tau peršasi į poras..O aš..sėdžiu užsidarius kambaryje ir dulku.- stojo tylą,vėliau juokas,abudu juokomės.- Ei,nesijuok,juk nemeluoju!-bandžiau tvardytis ,bet juokiausi tik smarkiau.
Taip bekalbant Dinas atvežė mane į mokyklą. Mes mokėmės skirtingose įstaigose,nes mamai tai atrodė geriau,mažiau rūpesčių. "Granvičas" kaip aš sakiau-skylė. Mokyklos išvaizda baisi ,bet kaip keista vidus neblogas.
-Dinai,gal galėsi pasiimti po pamokų?
-O ,tu,labai supyktum,jei aš neatvažiuočiau?Turiu reikalų,dėl "Medisono".
-Am..gerai,tada skolingas lieki guminukų,-atsisveikinau ir nuėjau link mokyklos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą