Ir vėl tikriausia pramiegojau tą akimirką ,kai skelbė "Ne uniformų dieną".
-Aš su uniforma!-tyliai sau pasakiau.
-Sveika,Šele,vėl pramiegojai direktorės žodžius?-pasiteiravo iš kažkur atsiradusi Miranda.
Tikriausia viena iš geriausių mano draugių. ji visada būdavo šalia ir mums netrūkdavo apie ką pakalbėti.Mes buvome kažkuom panašios ir traukiam viena kitą,tarsi magnetai. Išorę mes skirtingos. Ji gana aukšta,rudaplaukė,mėgstanti naujas pažintis,bet kartais jai pritrūksta drąsos,todėl esu aš vidutinio ūgio,blondinė,drąsą pilanti per kraštus,bet kartais taip pat išsigąstanti. Mūsų stiliai dažnai sutapdavo,mes pačios sutapdavome.
-Kaip matai..-nusivylusiai atsakiau.
Su Miranda nužygiavome į biologijos klasę,ši buvo jau pilnutėlė,liko tik keli laisvi suolai. Mokytoja sėdėjo prie savo stalo ir ieškojo informacijos pamokos temai.
Biologijos mokytoja buvo viena iš tų kurias aš mėgau,ji niekada neduodavo daug namų darbų,visada sudomindavo pamokos tema. Aš visada ją gerbdavau,ji man visada atrodė gera.Tikriausia vienintelė pamoka,kurioje visi mokiniai uoliai dirbo ir noriai mokėsi.
Suskambėjo skambutis,mes su Miranda sėdėjome antroje eilėje,trečiame suole. Ten visada geriausia sėdėti,nes žiema nebūna šalta,o vasara nekaitina taip saulė.
Pamoka apie žmogaus mitybą,jau kažkada mokėmės ,bet pasirodo vėl reikia. Laikas sėdint biologijoje greit prabėga Džo ir Markas susiginčijo dėl kažko ir sukėlė šurmulį. Visi susišnibždėjo,pradėjo apkalbinėti vieni kitus.
Aš vėl lyg tai miegojau,nes nieko negirdėjau,arba nenorėjau girdėti. Man tai taip kvaila,koks tikslas apkalbėti šalia esantį žmogų,kai jis girdi?
Pamokos viduryje įsiveržė pro duris du mokiniai,maniau,kad suklydo,ne į tą kabinetą užklydo. Klydau.Jie mūsų nauji klasės naujokai Džilė ir Alonas. iš pirmo žvilgsnio mieli,pasimetę ir matyti ,jog ne iš mūsų miesto. Tikriausia atvykėliai
Džilė mano ūgio ,rudų plaukų,žalių labai gražių aki mergina. Ji traukia akį,jos įvaizdis toks pats kaip kitų,bet ji kažkuo traukia. Džilei manau buvo apie penkiolika,jos brolis Alonas buvo jos priešingybė. aukštas,blondinas,rudų akių,žavia šypsena ir jokios baimės būnant prieš visus. Rodės jis laukė šios akimirkos arba mokėjo vaidinti.Man jei patiko,viduje pajutau nora susipažinti su jais.
Mokytoja juos pasodino į laisvą suolą ,kuris šią pamoką buvo už manęs ir Mirandos.Miranda ,kaip ir aš nužiūrėjome juos nuo kojų iki akių. Alonas nusišypsojo,o Džilė bailiai apžvelgė visą klasę. Jie jau nespėjo nieko padaryti,nes kol direktorė pristatinėjo juos,kol bandė juos prakalbinti,tai užtruko šiek tiek laiko.Jie tik stebėjo mus visus.
-Labas,aš Šelė!-atsisukus į naujokus pasisveikinau ir prisistačiau.
-Labas,aš Alonas-nusišypsojo ir taip pat prisistatė.
-Nedrąsu,tikriausia būti naujoku?-nepiktybiškai pasiteiravau.
-Man tai visai ne,bet Džilei baugoka. Ji labai nenorėjo vykti čia.
-Am ..Alonai, tavęs neprašiau manęs teisinti?-priekaištingai paklausė Džilė.
-Atleisk,bet juk taip yra..-nusijuokė Alonas.
-Jūs man abu atrodote šaunūs. Gal norit kad aprodyčiau mokyklą?-paklausiau jų,o visa kalsė stebėjo mūsų pokalbį ir sekė kiekvieną žodį.
-O taip,būtų šaunu turėti bent vieną draugą kuri aprodytų viską,-nusišypsojo naujokas.
-Aš taip pat norėčiau pamatyti visą mokyklą.-įsiterpė Džilė.- Ir kaip matai,aš turiu drąsos.-nusivaipė savo broliui.
-Am. Aš esu Miranda-laukė savo eilės,kada galės prabilti ir ji.
-Malonu susipažinti,-atsakė dvyniai.
Pamoka baigta. Keturiese išėjome iš kabineto,palydėti klasiokų akių. visi stebėjo mūsų veiksmus ir klausėsi žodžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą