Mano galvoje sukosi mintys "Kas man yra?",negalėjau pateisinti savo nualpimų. Iš tikrųjų,tai menkai prisiminiau daktarų žodžius ir diagnozę po pirmo karto,man atsidūrus ligoninėje.Gal būt ,todėl ir nesurišu galų.
Užmigau skaudančia galva,bet šalia buvo mama ir ramino,kad tai laikinas skausmas.
Žadintuvas.
Giedras rytas,saulė neryškiais spinduliais švietė į sniegą.Pramerkiau akis ,vaizdas kambaryje nesisuko,viskas stovėjo vietoje. Jaučiau vos menką geliantį skausmą,bet prilietus žaizdą smarkiai nugeldavo tiek kūna,tiek galvą.
Pakilau iš lovos ir susiradau gražesnius drabužius,susišukavau plaukus,užsimečiau sruogelę ant kakttos,ties ta vieta,kur švietė baltas pleistras.
-Labas rytas!-atsidūrusi virtuvėje pasisveikinau.
Keistai,bet visi atsakė,pasijutau labai nejaukiai. Greitai užkandau ir dūmiau pro duris į mokyklą.
Niekada nerodžiau didelio entuziazmo mokyklai,ten patiko būti,tik dėl draugų.
Paskambinau Tomui pasakyti,kas aš pakeliui į mokyklą ir nereikia manęs paimti,susitiksim tenai. Šis tik krestelėjo ir sučiulbėjo šiltų žodelių.
Lingavau į mokyklą,nieko nemoku,o kontrolinių lavina.Šaunu,bet man nerūpi!Ėjau su plačia šypsena ir tuo pat metu kausčiau smegenis apie daktarų išvadas.
-Sveika,saulyt,-už nugaros išgirdau Tomo balsą,ir pajutau ranką ant liemens.
-Sveikas,-atsisukau į jį,jo akyse sustingo ,kaip ir kūnas.
-Kas atsitiko?-nesuprasdamas balto pleistro ant kaktos atsiradimo priežasčių paklausė.
-Nieko,trinktelėjau į durų staktą,-įroniškai nusijuokiau.
-Tu rimtai?!-nepatikliai žvelgė į mano akis.Jis vienintelis netikėjo šiuo pasiteisinimu.
-Taip,nusiramink,viskas gerai,-ir pabučiavau jį.
Mačiau,jis netiki manimi,bet nebandė kamantinėti,vėliau aš jam pasakysiu kaip yra iš tiesų,negaliu jam meluoti..nemoku. Tomas į bučinį atsakė,bet jautėsi įtemptas jo kūnas,tikriausia pyko,kad nesakau tiesos.
Nuskubėjome į pamokas,mūsų pirštai susipynė ir mes linksmai lingavome į kabinetus.Sulaukiau dar daug klausimų ""Kas tau nutiko??",visiems melavau tą patį,nes žinojau,sakydama vis kita,pati pasiklysiu mele. Visi regis tikėjo tuo įvykiu su durų stakta,bet Tomui išgirdus tą patį atsakymą įsitempdavo kūnas ir žvilgsnis nepatikliai žiūrėjo į mane.
Užmigau skaudančia galva,bet šalia buvo mama ir ramino,kad tai laikinas skausmas.
Žadintuvas.
Giedras rytas,saulė neryškiais spinduliais švietė į sniegą.Pramerkiau akis ,vaizdas kambaryje nesisuko,viskas stovėjo vietoje. Jaučiau vos menką geliantį skausmą,bet prilietus žaizdą smarkiai nugeldavo tiek kūna,tiek galvą.
Pakilau iš lovos ir susiradau gražesnius drabužius,susišukavau plaukus,užsimečiau sruogelę ant kakttos,ties ta vieta,kur švietė baltas pleistras.
-Labas rytas!-atsidūrusi virtuvėje pasisveikinau.
Keistai,bet visi atsakė,pasijutau labai nejaukiai. Greitai užkandau ir dūmiau pro duris į mokyklą.
Niekada nerodžiau didelio entuziazmo mokyklai,ten patiko būti,tik dėl draugų.
Paskambinau Tomui pasakyti,kas aš pakeliui į mokyklą ir nereikia manęs paimti,susitiksim tenai. Šis tik krestelėjo ir sučiulbėjo šiltų žodelių.
Lingavau į mokyklą,nieko nemoku,o kontrolinių lavina.Šaunu,bet man nerūpi!Ėjau su plačia šypsena ir tuo pat metu kausčiau smegenis apie daktarų išvadas.
-Sveika,saulyt,-už nugaros išgirdau Tomo balsą,ir pajutau ranką ant liemens.
-Sveikas,-atsisukau į jį,jo akyse sustingo ,kaip ir kūnas.
-Kas atsitiko?-nesuprasdamas balto pleistro ant kaktos atsiradimo priežasčių paklausė.
-Nieko,trinktelėjau į durų staktą,-įroniškai nusijuokiau.
-Tu rimtai?!-nepatikliai žvelgė į mano akis.Jis vienintelis netikėjo šiuo pasiteisinimu.
-Taip,nusiramink,viskas gerai,-ir pabučiavau jį.
Mačiau,jis netiki manimi,bet nebandė kamantinėti,vėliau aš jam pasakysiu kaip yra iš tiesų,negaliu jam meluoti..nemoku. Tomas į bučinį atsakė,bet jautėsi įtemptas jo kūnas,tikriausia pyko,kad nesakau tiesos.
Nuskubėjome į pamokas,mūsų pirštai susipynė ir mes linksmai lingavome į kabinetus.Sulaukiau dar daug klausimų ""Kas tau nutiko??",visiems melavau tą patį,nes žinojau,sakydama vis kita,pati pasiklysiu mele. Visi regis tikėjo tuo įvykiu su durų stakta,bet Tomui išgirdus tą patį atsakymą įsitempdavo kūnas ir žvilgsnis nepatikliai žiūrėjo į mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą