Tomo šalta ranka slydo mano veidu pirmyn ir atgall,glostydama skruostus,
Jo lūpos ,tai prisiliesdavo prie manųjų ir užvirdavo mano kraują,tai atitraukdavo jas,ir vidumi ,kaip narkomanė prašiau dar ir dar..
-Aš tave myliu,-į ausį sušnibždėjau jam.
-Aš tave taip pat.
Vis gi teko kulniuoti namo,ir tikriausia pirmą kartą aš taip stipriai nenorėjau išsiskirti su Tomu. Grįžau namo,bet buvau lyg euforijos būsenoje,tiesiog svaigau iš laimės.
-Kodėl tokia laiminga?-prie durų pasitiko tėtis.
-Velnias pamiršau jam pasakyti,-tyliai sumurmėjau.-Tiesiog,-pabrėžiau šį žodį ir nuskubėjau į savo kambarį.
Surinkau žaliaakio numerį.
-Iš tos laimės,pamačius tave,pamiršau ,tau,pasakyti,tai kas svarbiausia.,-nusijuokiau.-Aš vykstu kitą savaitę į Getenburgą,bet taip pat greit grįšiu ir nuo šiol čia gyvensiu!Girdi?!-kunkuliavau laime.
-Šaunu!!Čia tikrai žinios,tokios nerealios..-džiūgavo Tomas.
Šiek tiek dar pakalbėjome su juo ir susitariau dėl rytojaus važiavimo į mokyklą.
-Šele,važiuojam į kiną?-mano mintis pertraukė Dino balsas.
-Tuoj ateisiu,-užrikau.-Ne,aš,nenoriu,-staiga persigalvojau.
-Kaip nori,-atsiliepė.
Nežinau ,kodėl,bet užrakinau duris ir įsijungiau muziką,gal nenorėjau,kad užtiktų kas netikėtai.Pradėjau šokti ir per įsijautimą negirdėjau kas dedasi aplinkui.
Apsvaigo galva,vaizdas pradėjo lietis.
_
Muzikos grotuvas jau baigė groti dainas,o aš guliu ant grindų,su praskelta galva ir jaučiu gėlimą joje. Mane tikriausia pažadino,tik beldimas į duris.
-Šele?!-kažkas beldėsi.
-Ką?-pašokau nors ir skaudėjo galvą,atidariau duris.
-Kas ,tau?-mamos žvilgsnis užkliuvo už mano žaizdos.-Kodėl,taip ilgai neatidarei?
-Miegojau ir prabudau nuo beldimo,šokau atidaryti,tau,durų ir susitrenkiau į durų staktą,-skambėjo idiotiškai,bet nenorėjau vėl jaudinti kitų,o mama regis patikėjo.
Einam sutvarstysim žaizdą,-parodė į virtuvės pusę.
Prisidengusi ranka žaizdelę ėjau į virtuvę,nežmoniškai gėlė galvą,ir ji vis dar sukosi.Buvau suirzusi,nes nesupratau,kodėl nualpau,ar aš ne viską žinau po visų tų gulėjimų ligoninėje.? Kažkaip vidumi jaučiau,kad man visi nesako kažkokios tiesos iki galo.
-Kas atsitiko?-išsprogusiom akim paklausė Dinas.
-Susimušiau į durų staktą,-ir pratrūkau juoktis,tai skambėjo idiotiškai.
Mama sutvarstė žaizdą,dezinfekavo,užlipdė didelį pleistrą,atrodžiau kaip po kokios avarijos ar kažko panašaus.
Dar sulaukiau tėčio ir močiutės Ty išgąsčių,bet lengvai melavau,kaip ir kitiems,visi tikėjo ta kvaila istorija,su durų stakta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą